2025-05-01, Ketvirtadienis
Tautos Forumas

Europa turi didinti savo karines išlaidas – Suomijos prezidentas

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas / EPA nuotr.

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas) duodamas interviu pareiškė, kad Europa turi didinti savo karines išlaidas ir geriau koordinuoti gynybą, atsižvelgiant į hibridines Rusijos grėsmes ir įtariamą Baltijos jūros kabelių sabotažą.

Vėlų antradienį jis sakė naujienų kanalui „Euronews“, kad Europos „atostogos nuo istorijos baigėsi“.

A. Stubb’o pastabos nuskambėjo po to, kai antradienį Helsinkyje įvyko NATO Baltijos šalių vadovų susitikimas.

Susirūpinimas regiono saugumu išaugo po to, kai pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis

„Šiuo metu pastebime daug piktavališkų veiksmų, ateinančių iš Rusijos Federacijos, ir tai yra nauja norma, su kuria turime susitaikyti“, – „Euronews“ sakė A. Stubbas.

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“, – teigė  jis.

„Mūsų asmeninis interesas yra skatinti ir daugiau išleisti gynybai“, – pridūrė jis.

Be to, Europa turi „geriau sutelkti savo gynybines pajėgas“ ir glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, pabrėžė A. Stubbas.

NATO Baltijos šalių vadovai ir gynybos aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) antradienį paskelbė, kad pradedama Baltijos jūros patruliavimo misija „Baltic Sentry“, kurios tikslas – apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą.

Misijos metu bus taip pat stebimas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – dažnai seni laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.

Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.

Lyderiai išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl saugumo Baltijos jūros regione.

„Akivaizdu, kad šiuo metu nekariaujame. Tačiau pilkosios zonos tampa vis svarbesnės“, – antradienį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

U. Kristerssonas sekmadienį taip pat sakė, kad jo šalis nekariauja, bet ir negyvena taikos metu.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Rasa Čepaitienė. Įspūdžiai iš Vengrijos: tautinė savimonė stipri ir palaikoma be kompromisų

Kol įspūdžiai iš Vengrijos neužsimiršo, norisi jais pasidalinti, juolab kad geriau kartą pamatyti pačiam nei dešimt kartų išgirsti...

Europa „sunkiai pajėgtų Ukrainoje dislokuoti 25 000 karių“

Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės Gynybos ministerijos vadovybės viltys sukurti 64 000 karių „atgrasymo“ pajėgas vargu ar bus įgyvendintos,...

Europos Žmogaus Teisių Teismo akibrokštas Lenkijai – paskelbė diskriminavus homoseksualus

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) penktadienį pareiškė, kad Lenkija pažeidė žmogaus teises neįregistruodama tos pačios lyties asmenų santuokos. 2017...

Almantas Stankūnas. Atsinaujinanti energetika atjungia Ispaniją ir Portugaliją

Po neįsivaizduojamo masto energetinės sistemos sutrikimo prasidėjo aiškinimai, kad kaltas kažkoks labai retas atmosferos reiškinys. Jeigu tai būtų tiesa,...