Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
Gynybos ministerijos vadovybės viltys sukurti 64 000 karių „atgrasymo“ pajėgas vargu ar bus įgyvendintos, teigia šaltiniai.
Europa sunkiai surinktų 25 000 karių, kurie dalyvautų „atgrasymo“ pajėgose Ukrainoje, nes jos kariuomenės yra nepakankamai sukomplektuotos ir finansuojamos, atskleidė šaltiniai.
Dienraščiui „The Times“ buvo suteikta reta galimybė susipažinti su Europos gynybos ministrų ir kariuomenių vadų pokalbiais, kai jie derino „norinčiųjų koalicijos“ pajėgų planus.
Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tonis Radakinas (Tony Radakin) teiravosi savo kolegų žemyne, ar jie galėtų suburti 64 tūkst. karių pajėgas, kurias galėtų nusiųsti į šalį taikos susitarimo atveju.
Kaip žinoma, šio mėnesio pradžioje vykusiame susitikime jis pareiškė, kad Didžioji Britanija būtų pasirengusi atsiųsti iki 10 000 karių.
Tačiau vėlesniuose susitikimuose Europos gynybos ministrai sakė, kad „nėra jokių galimybių“ pasiekti tokį skaičių ir kad net 25 000 karių „būtų didelis iššūkis bendroms pastangoms“, sakė šaltinis, susipažinęs su diskusijomis Briuselyje.
Praėjusią savaitę laikraštis „The Times“ atskleidė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija, nerimaudamos dėl susijusios rizikos, dabar labiau linkusios į Vakarų Ukrainą siųsti mokymo karius, o ne tarptautines sausumos pajėgas svarbiausiems miestams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti.
Vietoj to, prisiimant saugumo įsipareigojimus Ukrainai, daugiausia dėmesio bus skiriama Kijevo karinėms pajėgoms atkurti ir perginkluoti, taip pat oro ir jūrų apsaugai.
Gynybos ministrai balandžio 10 d. vykusiame „norinčiųjų koalicijos“ susitikime išreiškė susirūpinimą dėl Didžiosios Britanijos siekio turėti 64 000 karių pajėgas. Po koalicijos susitikimo diskusijos tęsėsi Briuselyje su mažesne gynybos ministrų grupe, kur sąjungininkai buvo atviresni.
Artimi sąjungininkai gynybos sekretoriui Johnui Healey aiškiai išdėstė savo abejones ir nurodė, kad tokio dydžio pajėgoms per dvejus metus, atsižvelgiant į rotaciją, iš viso reikėtų 256 000 karių.
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė, kaip teigiama, pasakė savo kolegoms: „Rusija turi 800 000 [karių]. Pasakysiu jums taip: jei mes negalime surinkti net 64 000, tai neatrodo silpnai – tai yra silpnai“.
Jos komentarai buvo apibūdinti kaip „labai griežti ir įkvepiantys“.
Diskusijos atskleidė, kokia priklausoma yra Didžioji Britanija ir Europa nuo JAV, kai kalbama apie rimtą atgrasymo priemonę Rusijai.
Vienas iš dalyvių pažymėjo, kad tokiai užduočiai būtų lengviau skirti specialiąsias pajėgas, nes tam nereikėtų parlamento pritarimo savo šalyje.
Estija ir Suomija, kaip pranešama, nerimavo, kad bet koks dislokavimas „susilpnintų“ jų pačių sienų apsaugą, o Lenkija, Ispanija ir Italija aiškiai pareiškė, kad neskirs jokių karių, teigia šaltinis.
„Be didelių daug gyventojų turinčių šalių, kurios skiria [karius], tai yra aklavietė“, – pridūrė šaltinis. Prancūzija pareiškė, kad skirs maždaug tiek pat karių, kiek ir Jungtinė Karalystė, t. y. nuo 5 000 iki 10 000 karių.
Antrasis šaltinis, susipažinęs su diskusijomis Jungtinėje Karalystėje, sakė, kad Suomija ir Vokietija taip pat iš esmės nepritaria sausumos pajėgų siuntimui, nors, kaip žinoma, Berlynas visiškai neatmetė tokio žingsnio.
Šaltinis teigė: „Jei šios šalys pasitraukia, iš kur bus paimta kariuomenė? Nelikus kitų, liktume pliki“.
Šaltinis nurodė, kad nuolat mažėjanti britų kariuomenė taip pat kenčia dėl artilerijos trūkumo ir problemų su „įgalintojais”, pavyzdžiui, aprūpinimo sunkvežimiais ir kita įranga, kurią jie paprastai gauna iš Amerikos.
Suprantama, kad dėl Europos šalių nenoro siųsti sausumos pajėgas Ukrainai ginti pasikeitė požiūris į tai, kaip turėtų atrodyti pajėgos, jei būtų sudarytas taikos susitarimas. Taip pat susirūpinimą kelia tai, kokios būtų kovos veiksmų taisyklės, jei Rusija užpultų.
Pagal labiausiai tikėtinus planus britų ir prancūzų kariniai instruktoriai būtų siunčiami į vakarų Ukrainą, vykdant įsipareigojimą dislokuoti pajėgas šalies viduje. Tačiau jie nebūtų arti fronto linijos, nesaugotų svarbiausių objektų ir nesirūpintų Ukrainos karių apsauga.
Gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė: „Norinčiųjų koalicijoje“ tebevyksta pažangus operatyvinis planavimas, susijęs su galimybėmis veikti sausumoje, jūroje ir ore bei atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Tuo tarpu mes ir toliau remiame pastangas siekti taikos, kartu didindami karinę paramą Ukrainai, nes Putino neteisėta invazija tęsiasi.“
Kas čia tokie dergia tą Europą, tyčia apsimetantys, kad nežino, jog Europa nėra laisva, o po Didžiojo Trejeto padu? Tik vakcinuoti ir su didesnėmis pajamomis gali taip sapalioti.