Estijos kariuomenės vadas MiG-31 numušimą pavadino galima strategine klaida

Meelis Oidsalu

Estijos gynybos pajėgų vadas Andrusas Merilo praėjusią savaitę atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Žemo profilio generolas leitenantas pasižymi patyrusio lauko vado autoritetu.

Spalio 2 d. Estijos nacionalinės televizijos laidoje „Pirmoji studija“ jis pateikė vieną gerą naujieną ir vieną dėmesį patraukusią nuomonę.

Gera naujiena: Estija ne tik stebi augančią bepiločių orlaivių grėsmę Baltijos jūros regione, bet ir yra parengusi dronų gynybos operatyvinį planą, kuris, tikėtina, buvo išbandytas per naujausias SNAPEX pratybas, dalyvaujant ir Estijos oro gynybos rezervistams.

Dėmesį patraukusi nuomonė: Merilo pareiškė, kad NATO ir Estijos oro erdvę pažeidusio Rusijos naikintuvo MiG-31 numušimas būtų buvusi strateginė klaida. Spalio 3 d. interviu portalui Delfi jis paaiškino savo poziciją:

„Svarbiausia – šaltas ir apskaičiuotas požiūris. Jei būtume numušę tuos naikintuvus, būtume padarę strateginę klaidą. Šįkart nebuvo būtinybės naudoti jėgą – priešingai, ramus ir apgalvotas elgesys sudarė sąlygas sėkmingai diplomatinei pergalei. Džiaugiuosi, kad tie, kurie norėjo numušti kiekvieną sieną kertantį lėktuvą, nėra sprendimų priėmėjai.“

Generolo pozicija: kantrybė svarbesnė už emocijas

Tai ryžtingi žodžiai iš aukščiausio rango kareivio, kuris paprastai vengia kritikuoti politinius vadovus. Jo teiginį reikėtų vertinti kaip retorinį pabrėžimą, kad reikalavimai numušti lėktuvą buvo neprofesionalūs.

Tai nereiškia, jog ateityje, jei pažeidimų daugės, jėga neturėtų būti naudojama kaip atgrasymo priemonė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendimas nenaudoti jėgos buvo teisingas.

Rami gynybinė laikysena nereiškia pacifizmo. Efektyvi gynyba reikalauja kantrybės – ypač kai priešas bando provokuoti smulkiais incidentais, kad išsektų gynybos pajėgas ar išgautų informacijos apie jų reakciją.

Kodėl numušimas būtų klaida

Kariniai ekspertai aiškina, kad jėgos panaudojimas turi būti proporcingas ir tikslingas, o ne emocinis. Tokie veiksmai gali sukelti naujų pavojų, ypač šalia aviacijos infrastruktūros.

Protingas jėgos naudojimas reiškia įvairių scenarijų pasvėrimą:

Kas nutiktų, jei rusų lėktuvas nukristų Estijos teritorijoje?

Ar Rusija pradėtų „gelbėjimo operaciją“ ir sukeltų naujus pažeidimus?

Ar tada reikėtų numušti kitą pažeidėją?

Sprendimas numušti priešininko lėktuvą niekada nėra vienkartinis veiksmas – jis sukelia visą tęstinių pasekmių grandinę.

Diplomatinė pergalė

Merilo pabrėžė, kad susilaikymas nuo jėgos šiuo atveju leido Estijai pasiekti svarbių diplomatinių tikslų.

Rugsėjo 19 d., kai Rusijos MiG akivaizdžiai pažeidė NATO oro erdvę, Estija šeštadienį priėmė sprendimą inicijuoti NATO 4-ojo straipsnio konsultacijas ir kreiptis į JT Saugumo Tarybą.

Nors NATO būstinėje kai kurie vadovai, įskaitant Marką Rutte, į šį žingsnį žiūrėjo skeptiškai, Estijos valdžia išlaikė tvirtą poziciją. Tai pavertė mažą karinį incidentą diplomatine pergale – prie Estijos prisijungė Švedija, Lenkija ir net JAV, kurios viešai palaikė griežtą gynybinę liniją.

Karinė patirtis ir Faludžos pamokos

Generolas Merilo turi realią kovinę patirtį Irake ir Afganistane, kur vadovavo būriams JAV vadovaujamuose daliniuose. Jo tarnyba po 2004 m. Faludžos mūšių greičiausiai suformavo suvokimą, kad karinė jėga turi būti valdoma protingai, nes per didelis agresyvumas gali atnešti strateginę žalą.

Faludžos pamokos JAV ir sąjungininkams parodė, kad civilių aukų valdymas, logistika ir informacinės operacijos yra ne mažiau svarbios nei karo veiksmai.

Karinės ir politinės logikos pusiausvyra

Faludžos mūšiai išmokė, jog kariniai sprendimai turi tarnauti politiniams tikslams. Tas pats taikytina ir MiG-31 atvejui – Merilo parodė lojalumą civilinei valdžiai ir strateginei drausmei.

NATO šiuo metu susiduria su atgrasymo politikos netolygumu: kai kurios šalys (pvz., Lenkija ar Švedija) kalba apie kietesnį atsaką, o kitos renkasi atsargumą. Vis dėlto toks skirtumas gali būti net naudingas – jis kelia neapibrėžtumą Rusijai.

Svarbiausia, kad NATO karinis buvimas Baltijos jūros regione dabar yra didesnis nei bet kada. O Merilo pranešimas apie Estijos dronų gynybos planą rodo, jog šalis ne tik reaguoja, bet ir aktyviai stiprina savo saugumą.

balticsentinel.eu