Estija: Viljandi mieste vaivorykštės draudimas Vaikų gynimo dieną – tai vaikų apsauga

Jonas Nedzveckas

Estijos Viljandi miesto valdžios atsisakymas leisti Estijos LGBT asociacijai birželio 1 d. Vabaduse aikštėje išskleisti vaivorykštės spalvų audinį nėra vaikų apsaugos aktas – tai pilietinės atskirties aktas.

Viljandi miesto valdžios sprendimas neleisti Estijos LGBT asociacijai birželio 1-ąją Vabaduse aikštėje išskleisti vaivorykštės spalvų audinio sukėlė diskusijas ne tik Estijoje, bet ir Baltijos regione. Organizatoriai tokį draudimą vadina diskriminaciniu, o miesto valdžia tikina siekusi išvengti visuomenės susipriešinimo ir atsižvelgti į vietos bendruomenės lūkesčius.

Pietų Estijoje esantis Viljandi – apie 17 tūkst. gyventojų turintis miestas, garsėjantis savo kultūriniu gyvenimu, liaudies muzikos festivaliu ir Tartu universiteto Viljandi kultūros akademija. Tačiau pastarosiomis dienomis miesto vardas minimas ne dėl kultūros renginių, o dėl sprendimo neišduoti leidimo LGBT asociacijos planuotai akcijai miesto centre.

Kaip skelbia Viljandi apskrities laikraštis „Sakala“, organizatoriai birželio 1 dieną Vabaduse aikštėje planavo išvynioti 23 x 12 metrų dydžio vaivorykštės spalvų audinį. Akcija turėjo tapti „Baltic Pride“ festivalio, Baltijos šalyse vykstančio nuo 2009 metų, dalimi.

Vis dėlto savivaldybė leidimo neišdavė.

Viljandi valdžia užblokavo planuotą keliaujančio „Baltic Pride“ vaivorykštės transparanto demonstravimą, savo sprendimą motyvuodama bendruomenės lūkesčiais ir birželio 1-ąją minima Vaikų gynimo diena.

Kaip praneša „Sakala“, Estijos LGBT asociacija centrinėje Viljandi aikštėje planavo išskleisti didžiulį vaivorykštės spalvų audinį, simbolizuojantį įvairialypę bei įtraukią visuomenę. Tačiau miesto valdžia pažymėjo, kad pasirinkta data ir vieta kelia papildomą jautrumą, nes Vaikų gynimo dieną miesto centre tradiciškai vyksta šeimoms ir vaikams skirtos veiklos.

Viljandi miestą valdo dešiniųjų „Isamaa“ ir EKRE koalicija, tačiau LGBT organizatorė Eva-Maris Küngas teigia, kad sprendimas atmesti paraišką jai buvo netikėtas. Savivaldybė nurodo, kad renginys neatitiktų dalies vietos bendruomenės lūkesčių ir nebūtų „draugiškas vaikams“.

Renginio  organizatoriai svarsto galimybę susibūrimą surengti remiantis Estijos viešų susirinkimų taisyklėmis, o Küngas sako, kad savivaldybės sprendimas kelia platesnį klausimą – ar Viljandi LGBT+ gyventojai laikomi visaverte miesto bendruomenės dalimi.

Tas pats renginys, organizuojamas kaip šių metų „Baltic Pride“ dalis su šūkiu „Tyla nenugalės neapykantos“, jau yra patvirtintas Taline ir Tartu.

Kasmetinis „Baltic Pride“, rotacijos principu rengiamas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, šiemet vyks Estijoje. Renginiai Taline, Tartu ir kituose miestuose prasidės gegužės 30 dieną.

Viljandi meras Jaak Pihlak laikraščiui „Sakala“ sako, kad savivaldybė privalo vertinti ne tik renginio organizatorių interesus, bet ir galimą poveikį visuomenės atmosferai bei socialinei įtampai. Pasak jo, tokiais klausimais būtina atsižvelgti į tai, kokias reakcijas renginys gali sukelti bendruomenėje.

Miesto valdžios poziciją palaikantys gyventojai pabrėžia, kad savivaldybė turi teisę spręsti, kokie renginiai vyksta reprezentacinėse miesto erdvėse, ypač jautriomis datomis. Jų teigimu, LGBT organizatoriai turi galimybę renginius organizuoti kitomis datomis ir kitose vietose, todėl konfliktinė situacija, jų manymu, buvo sukurta sąmoningai pasirinkus būtent Vaikų gynimo dieną ir pagrindinę miesto aikštę. Anot jų, tai atrodo ne kaip kompromiso paieška, o kaip bandymas spausti savivaldybę priimti politiškai jautrą sprendimą. Tuo tarpu Vaikų gynimo diena pirmiausia turėtų būti orientuota į šeimas ir vaikams skirtas veiklas, o ideologiškai jautrūs klausimai tokią dieną gali tapti papildomu konfliktų šaltiniu.

Taip pat pažymima, kad savivaldybė neuždraudė pačios LGBT bendruomenės veiklos ar festivalio apskritai, o tik priėmė konkretų sprendimą dėl vietos ir datos. Kai kurių politikų nuomone, tai nėra žodžio laisvės ribojimas, o bandymas išlaikyti visuomeninę pusiausvyrą bei išvengti galimų provokacijų ar susipriešinimo viešojoje erdvėje.

Kadangi Viljandi šiuo metu valdo konservatyvi  „Isamaa“ ir EKRE partijų koalicija, kritikai teigia, kad sprendimas atspindi konservatyvų požiūrį į LGBT klausimus, tačiau valdantieji atkerta, jog jų pareiga – atstovauti daugumos miesto gyventojų interesams ir užtikrinti viešąją tvarką.

Sisteminės žmogaus teisių organizacijos miesto valdžios sprendimą pavadino diskriminaciniu ir teigia, kad jis siunčia neigiamą signalą LGBT bendruomenei. Organizatoriai jau pateikė oficialų prieštaravimą merui bei ragina savivaldybę persvarstyti savo poziciją.

Diskusija dėl Viljandi sprendimo atspindi platesnį ginčą, vykstantį daugelyje Europos šalių: kaip suderinti mažumų teises, saviraiškos laisvę, piktnaudžavimą  jomis ir vietos bendruomenių jautrumą socialiniais bei kultūriniais klausimais.

Parengta pagal „estonianworld.com“ ir „Sakala“ informaciją.

Jonas Nedzveckas yra publicistas, Tautos forumo rėmėjas.