Pirmasis klausimas, kuris man iškilo, kai sužinojau, kad prezidentas Gitanas Nausėda Liudviką Meškauskaitę, neabejotinai iškiliausią žiniasklaidos ekspertę Lietuvoje ir legendinę advokatę, paskyrė LRT Tarybos nare, buvo toks – ar pavyks šiai garbingai damai iškuopti šiuolaikinėmis Augėjo arklidėmis tapusį LRT, nes tarsi ne moteriškas darbas yra mėžti mėšlą su antžmogiška herakliška ištverme.
„Augėjo arklidžių“ pavadinimas rimuojasi su žodžiu „gėjų“, ir tikriausiai tai vis dėlto yra pernelyg menkas pretekstas pasirinkti tokį, kokį dabar matote, šio straipsnelio pavadinimą, nors dėl teisybės reikia pastebėti, kad jungtinės gėjų pajėgos į LRT fondus prikaupė daug mėšlelio. Gėjų interesus mūsų visų pinigais šeriamas visuomeninis transliuotojas, o ypač lrt.lt portalas nuo pradžių pasirinko kaip nacionalinę vėliavą, tapdamas nešvankiausios homoseksualų sekcijos sienlaikraščiu, primenančiu sovietinių laikų užrašus ant viešųjų tualetų sienų, nors po to, spaudžiamas pasipiktinusių žmonių nuomonių, iš dalies apsiramino. Tačiau antinacionalinio transliuotojo vardą tarp žmonių LRT greičiausiai vis dėlto pelnė dėl to, kad galiausiai pavirto antilietuviškų pajėgų bunkeriu, jeigu leisite pasakyti savais žodžiais, pusrusių iš pusrūsio tvarteliu, kur lietuviškumo puoselėjimo interesai geriausiu atveju yra minimi tik komiškame kontekste, baidomasi rimtesnių akademinių diskusijų šia tema ir teisė pasakyti galutinį žodį apie lietuviškumo ir Vasario 16-osios Lietuvos vertę paliekama pusiau pamišusiai nuo neapykantos bobai, tokiai lenkų šovinistei K. Sabaliauskaitei.
Tačiau grįžkime prie temos – ar užteks L. Meškauskaitei herakliškos ištvermės, kai jau nuo pirmųjų po paskyrimo į Tarybą dienų prasidėjo žinomos teisininkės puolimas be taisyklių, užplūdo nešvankių insinuacijų, šmeižto ir dergimo lavina. Kita vertus, kaip atrodo bent man, pakaktų L. Meškauskaitei tik stovėti tarsi statulai, neištariančiai nė žodžio, o šmeižikų iš LRT ištarmės atšoktų kaip žirniai nuo sienos, nes šiandien iš esmės toks nekvestionuotinas yra anosios autoritetas (pavyzdžiui, jie kaltina, kad L. Meškauskaitė kaip advokatė kartais teisme gindavo „ne tuos“ žmones, tačiau mes prisimename, jog ji teisme sėkmingai atstovavo taip pat ir Vytauto Landsbergio, kurį pavadinti „ne tuo“ tikriausiai nevirsta liežuvis net jiems, interesams). Todėl jie taip širšta ir pyksta, nes pirmą kartą pajuto tikrą pavojų ir galbūt pradeda suprasti, kad senoji žmonių begėdiško kvailinimo retorika nepadės, nes melo kojos iš tiesų yra trumpos. Tačiau savo ruožtu, žinoma, mes tikimės, kad L. Meškauskaitė ilgai neužsibus pozuodama, nes iš tiesų yra kaip niekas kitas tinkamas žmogus inicijuoti diskusiją dėl to, ką daryti, kad antinacionalinis transliuotojas atvirstų į nacionalinį transliuotoją, taptų Lietuvos ruporu pavojingais laikais, jog už LRT dezorientaciją atsakingi žmonės privalo anksčiau ar vėliau atsakyti kaip nusikaltėlių šutvė.
Augėjo arklidėmis LRT nuo Monikos Garbačiauskaitės laikų gali būti simboliškai pavadintas veikiausiai ne tiek dėl gėjų dominavimo institucijos sprendimų priėmime, kiek dėl labai siauro užingridiško, iš esmės antilietuviško požiūrio primetimo visai visuomenei kaip vienintelės tiesos, nes, kaip žinome, liaudyje Ingrida Šimonytė nuo seno meiliai yra vadinama arkle.
Čia jau minėto straipsnio apie nuomonių įvairovę, paskyrus L. Meškauskaitę Tarybos nare, Komentarų rubrikoje palikau įrašą: „Oi kaip sujudo antinacionalinio transliuotojo vidurinio piršto kekšės. Viskas prapuolė, iškilo pavojus žopos diktatūrai, ne kitaip. Čmilytė jau ruošiasi išvesti savo senelio tankus į fronto liniją. Ir tik bičių dievas Pizius vis dar triūsia lesbiečių televizijoje, nesiruošdamas niekam užleisti savo pozicijų…“
Vakare paskambino buvęs kolega ir primygtinai pareikalavo paaiškinti, ką reiškia tas „vis dar triūsiantis lesbiečių televizijoje bičių dievas Pizius“?
Atsakau visiems. Tai yra kolektyvinis asmuo arba, dar tiksliau tariant, šiurpi konjunktūros ir prisitaikymo dvasia, kurios triūsą matėme, kai TV darbuotojai, siekdami pelnyti palankumo balus vadovybės akyse, naujų laidų vedėjų postus arba bent jau ilgesnį pasistaipymo eteryje laiką, rašė ginančius direktorę laiškus, dėvėjo pritarimo ženklelius atlapuose, tylėjo transliacijos metu tarsi prisisėmę vandens į užpakalį iškreipto protesto pretekstu ir kūrė panašų mėšlą, vizgindami uodegas prieš tironę. Vien tik prisiminus dabar apie tai, susuka vidurius. Žinia, TV turi galią greitai išplatinti užkratą ir LRT iš tiesų tapo įsimetusio institucijos viduje puvinio paskleidimo ventiliatoriaus sparnais ir visos šalies supūdymo inicijavimo instrumentu. Tai pernelyg didelis pavojus galimo karo akivaizdoje, kad būtų galima dabar patogiai tylėti, ar ne?
Jeigu galvojate, kad iš menkumo negali iškilti didelis pavojus, prisiminkite, jog marą išplatina žiurkių blusos!
Pavadinime pakeisčiau antrą žodį į citadelę. Ir dar ne bet kokią, o išlaikomą iš mokesčių mokėtojų pinigų ir nieko bendro neturinčią su visuomenę, t. y. žodis „visuomeninis“ LRT pavadinime yra grynas melas.
Patarčiau autoriui susilaikyti nuo sodrių epitetų, tai galbūt kai kam labai patrauklu, o man dvokia „navozu”. Jo , matyt, nemažai susikaupė autoriaus viduje… Pozicijai tai priimtina?
Na žymiai geriau nei rodyti vidurinį pirštą…
Šį šeštadienį kviečiu geros valios Pozikės komentatorius į išleistuves. Juk nuo rugsėjo 1-os „redakcija” nebeleis komentuoti neregistruotiems komentatoriams. Nebepasilabinsime. Jau taip nucenzūruota, nukepčerinta, nususinta, vos žiopčiojanti „laisvo žodžio ir minties erdvė” taps dar labiau nusususi.
Ta proga užsakiau boulingą, padelį, rusišką biliardą. Bus Pliskos, Anykščių vynelių, kiaulės ausų. Prigėrę šaudysim į rūkų valdovo *udniko nuotrauką.
Renkamės Smalininkuose, kad visiems būtų arčiau atvykti, kam iš Lietuvos kam ir iš Rasyjuškos. Prašaliečio nekviečiu, nes jis ateis nekviestas.