Partijos Nacionalinis susivienijimas kolega Mindaugas Montvilas teisingai atkreipė dėmesį į Lietuvoje gyvenančių rusakalbių transliuojamas laidas, kuriomis yra skatinamas rusakalbių persikėlimas į Lietuvą. Pvz. laida pavadinimu „Relokacija į Lietuvą: detalus gidas rusakalbiams“ (tik, aišku, rusiškai).
FB ir youtube algoritmai yra ir man tokių laidų atnešę. Nežinau kodėl, gal todėl, kad skaitau ukrainietiškus Telegram kanalus apie karą ir jo eigą. Ir daugumoje tokių laidų tiesiai šviesiai sakoma, kad aš pasirinkau persikelti į Lietuvą ar į Lietuvą verta persikelti dėl to, kad čia puikiai galima gyventi mokant vien rusų kalbą. Nuostabu, tiesa? O tiek buvusi, tiek esama valdžios šios problemos ne tik nesprendžia, nebando kardyti rusų kalbos vartojimo bent jau institucijose ar kitur, bet priešingai – plečia jos vartojimą.
Bet aš ta pačia tema norėjau paliesti kiek kitą kampą, nei kolega Mindaugas: ogi apie propagandą. Jei manote, kad propaganda yra tik kokios nors solovjovo ar skabajevos laidos, kur taškomasi seilėmis, Baltijos šalys vadinamos „fašistinėmis, nevykusiomis ir kt.“, tai ne, ne tik. Tokio pobūdžio propaganda, kaip paminėta, yra skirta rusijos vidinei auditorijai. Esu gana tikras, kad Lietuvos gyventojų ji neveikia, išskyrus gal nebent kokius jau visai užribinius veikėjus.
Propagandos veikimo esmė yra tokia, kad jei tu savo tikslinei auditorijai ištransliuosi kokią nors žinią, kuriai tavo tikslinė auditorija nepritars ar ypač nepritars, ne tik kad jokio poveikio tokia žinia nepadarysi, bet dar tavo tikslinė auditorija nuo tavęs atsiribos. Sakys, kvailys kažkoks, šioks toks ir anoks. O kaip būtų, jei būtų ištransliuojama žinia, kuriai tikslinė auditorija pritartų ar labai pritartų 95 procentams turinio? O va tuomet per likusius 5 proc. pabandyti „prakišti“ žinią, kurią ir nori prakišti.
Duosiu pavyzdį. Lietuvoje gyvena toks rusų ekonomistas, garbaus amžiaus, turintis aukščiausius mokslinius ir akademinius laipsnius. Pavardės neminėsiu, ne ji čia svarbiausia. Jis labai mėgstamas įvairių Ukrainos televizijų ar tinklalaidžių, jose vos ne kasdien pasisakinėja, nes sugeba tiksliai, aiškiai ir paprastiems žmonėms gana suprantama kalba paaiškinti apie tai, kaip rusijos ekonomikos dėl karo laukia krachas, kaip rusijos ekonominės problemos su kiekviena diena gilėja, ir t. t. ir pan. Dabar jau supratote, kodėl jis toks mėgstamas ir žiūrimas Ukrainoje? Prisipažinsiu, kad laikas nuo laiko ir aš jo laidas pradėjau paskutiniais mėnesiais pasižiūrėti, ypač, kai ateina blogos naujienos iš Ukrainos. Veikia beveik kaip psichologinė terapija.
Ir vieną dieną jis vienoje laidoje pasakojo jau ne apie rusijos ekonomiką, bet apie savo gyvenimą Lietuvoje. Apie Lietuvą kalbėjo labai mandagiai, labai pakiliai ir t. t. Kad Lietuva yra labai tvarkinga ir graži šalis, lietuviai – darbštūs ir kultūringi žmonės, sveikatos apsauga labai išvystyta, ekonomika auganti ir t. t. Tai va, ar mes norime girdėti tokias žinias, kad rusijos ekonomika su pagreičiu ritasi į bedugnę? Aišku, kad norime. Ar pritariame tokioms žinioms? Aišku, kad pritariame ar bent jau norime pritarti. Ar norime girdėti žinias apie tai, kokia puiki šalis yra Lietuva? Aišku, kad norime. Ar pritariame? Be abejo, kad taip. Tai va, labai fainas ir labai geras pašnekovas, labai mėgstamas ir labai laukiamas, kurį pradėjo atrasti jau ir Lietuvos žiniasklaida.
Tai va, viskas būtų kaip ir labai puiku, jei ne vienas niuansas. Tikrai nesiimsiu vertinti ar sakyti, kad specialiai, tikrai to nežinau, gal jis ir nuoširdžiai taip mano, bet toje laidoje apie Lietuvą buvo vienas momentas, kai jis pasakė, kad Lietuva turi vieną gana didelę problemą – demografiją. Ir kad ją jau reikės spręsti per imigraciją. Ir tuomet tik oplia – kai rusijoje prasidės ekonominis kolapsas, kuris gali baigtis net rusijos subyrėjimu, panašiai kaip ssrs, iš rusijos norės išvykti labai daug „šviesių, gabių, išsilavinusių ir protingų žmonių“. Todėl Lietuvai, kuri išgyvena demografinę krizę, reikėtų šia galimybe naudotis, šiuos žmones kviestis pas save. Nes ar geriau vežtis imigrantus iš musulmoniškų šalių? Ar iš kultūriškai panašios rusijos? Čia aš jį cituoju, ne mano tai mintys. Ir kad, maždaug, kokios šviesios perspektyvos Lietuvai atsivertų, jei Lietuva „pasinaudotų šia galimybe“.
Tai va, prašom, labai fainas ir geras pašnekovas, įdomiai ir gerai pasakojantis, kurio minčių norisi klausytis, pradeda prakišinėti mintį apie tai, kad mums Lietuvoje reikėtų daugiau rusų. Dar daugiau, nei jų dabar čia atvažiavę. Ir kad, maždaug, Lietuva nuo to dar labiau suklestėtų.
Ačiū, bet gal ne. Visų pirma, net jei tie rusai yra prieš putiną, tai posakis, kad mano priešo priešas yra man draugas, yra neteisingas ar bent jau ne visuomet teisingas. Greičiausiai, su priešo priešu turime tik interesų sutaptį vienu konkrečiu klausimu. Ir tą pačią – laikiną. Rusas gali būti totaliai nusistatęs prieš putiną, bet lygiai tuo pačiu metu būti rusijos imperinių šovinistinių pažiūrų. Ir su tokiais imigrantais, anksčiau ar vėliau, galime turėti labai didelių problemų.
Tai va, tokios tokelės.
Tai, kad per 35 metus Lietuvoje nebuvo padaryta derusifikacija, yra didžiulė gėda. O dabar dar ir pavojus.
Ką čia klaidini, juk Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė kgbistų išslaptinimui, įžvelgė pavojų Lietuvai. Juk kgb agentai labai seni, pavojaus nebekelia, o išlaptinimas labai pavojingas.