Popiežius Pranciškus pradėjo švęsti Velykų Tridienio liturgiją su žmonėmis, gyvenančiais nuo visuomenės izoliuotoje bendruomenėje „Regina Coeli“ kalėjime, kuris yra bene seniausias kalėjimas Italijos sostinėje Romoje. Šventasis Tėvas apsilankė kalėjimo ligoninėje, susitiko su aštuntojo skyriaus kaliniais ir kalėjimo „Rotondoje“ aukojo Paskutinės vakarienės Mišias ir jų metu numazgojo kojas dvylikai kalinių. Visi jie –vyrai, iš septynių kraštų. Tarp dalyvavusiųjų popiežiaus vadovautose Paskutinės vakarienės Mišiose ir kojų mazgojimo apeigose buvo devyni krikščionys, tarp jų – aštuoni katalikai, o taip pat trys priklausantys nekrikščioniškoms religijoms: budistas ir du musulmonai. Šventojo Sosto Spaudos salė pristatydama Didžiojo ketvirtadienio apeigas nurodė, kad tarp kalinių, išrinktų kojų mazgojimo ceremonijai – keturi italai, keturi afrikiečiai, du azijiečiai, pietų amerikietis ir dar vienas europietis.
Popiežius Pranciškus jau ketvirtą kartą aukojo Paskutinės vakarienės Mišias kalėjimuose: 2013 metais Casal del Marmo nepilnamečių kolonijoje, 2015 metais Rebibbia kalėjime, 2017 metais Paliano kalėjime. Kai tuo tarpu, 2014 metais Romos vyskupas Didįjį Velykų Tridienį pradėjo fundacijos „Don Gnocchi“ Apvaizdos Šventosios Marijos reabilitacijos centro koplyčioje Romoje, numazgojo dvylikos centre gydomų ir slaugomų neįgaliųjų kojas. 2016 metais Pranciškus šias apeigas atliko dvylikai migrantų CARA prieglobsčio centre Castelnuovo di Porto miestelyje, prie Romos.
Popiežius Pranciškus yra ketvirtas Romos vyskupas lankęsis „Regina Coeli“ kalėjime, kuris yra visai arti popiežiaus namų Vatikane. Pirmasis popiežius aplankęs įkalintuosius šiame kalėjime buvo šv. Jonas XXIII. Šis jo vizitas kalėjime sukėlė tam tikrą sensaciją, nes įvyko dieną po jo istorinio vizito Kalėdų dieną Romos pediatrinėje ligoninėje, irgi esančioje prie pat Vatikano. Šv. Jonas XXIII 1958 m. gruodžio 26 dieną aukojo kaliniams šventąsias Mišias kalėjimo „Rotondoje“ ir užėjo į vieną kalėjimo skyrių. Sekė pal. Popiežiaus Pauliaus VI vizitas 1964 metų Atvelykio savaitę, balandžio 9 dieną ir du šv. Jono Pauliaus II vizitai jubiliejiniais 1983 ir 2000 metais.
Pirmą kartą lenkas popiežius lankėsi 1983 metų gruodžio 27 dieną, vadovavo Žodžio liturgijai kalėjimo „Rotondoje“, susitiko su kaliniais ir privačiai aplankė tuo metu kalėjime „Regina Coeli“ kalintą turką teroristą ir žmogžudį, dabar bausmę atlikusį ir laisvėje gyvenantį Ali Agča, kuris dvejus su puse metų prieš tai (1981 m.) Šventojo Petro aikštėje sunkiai sužeidė popiežių, kėsindamasis jį nužudyti. Popiežius Jonas Paulius II kalbėdamas su kaliniais sakė, kad neplanuotas jo susitikimas su Agča buvo Apvaizdos ženklas Bažnyčiai švenčiant Išganytojo jubiliejų, nes galėjo jam pakartoti asmeniškai, kad jam atleido tuoj pat po pasikėsinimo, o paskui tą patį pareiškė viešai vos tik atgavęs jėgas po operacijos. Antras Jono Pauliaus II apsilankymas įvyko per Didįjį krikščionybės jubiliejų. Popiežius su „Regina Coeli“ kalėjimo kaliniais kartu atšventė „Jubiliejų kalėjimuose“ ir pakartojo prašymą, kad jubiliejaus proga kaliniams būtų paliudytas atlaidumo ženklas sumažinant bausmes.
Antrą kartą lankydamasis „Regina Coeli“ kalėjime Jonas Paulius II be kita ko priminė, kad ir Kristus buvo kalinys, suimtas Didįjį ketvirtadienį Getsemanės sode, kad Jėzus, nekaltumo įsikūnijimas, kaip nusikaltėlius buvo nuvestas į žydų Sinderiumo teismą, o kitą rytą nuvestas pas Pilotą. Jėzui buvo prašoma skirti mirties bausmę nukryžiuojant. Jis pririštas prie stulpo ir nuplaktas. Vainikuotas erškėčių vainiku. Rodydamas miniai iškankintą Jėzų, Pilotas tarė: „Štai žmogus!“. Jis galbūt manė, kad susirinkusieji pasigailės, tačiau pasigirdo šūkavimai: “Nukryžiuok, nukryžiuok!“. O kai galop atrišo jam rankas, jį prikalė prie kryžiaus, priminė Kristaus kalinio kančios scenas popiežius šv. Jonas Paulius II.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas, penktasis popiežių apsilankymas „Regina Coeli“ kalėjime, buvo pirmas Didžiosios Savaitės ketvirtadienį. Tai kartas, kad popiežius šiame kalėjime aukojo Paskutinės vakarienės Mišias.
Vatikano radijas