Jonas Vaiškūnas / alkas.lt
Gegužės 15-osios Rusijos ir Ukrainos derybos Turkijoje galėjo tapti svarbiu geopolitiniu įvykiu, galėjusiu net lemti tolimesnę karo eigą. Bet ar taps? Kuo toliau tuo sunkiau darosi to tikėtis
Derybų aplinkybės
Naktį prieš derybas, gegužės 15-ąją, Rusija surengė didelio masto dronų ataką prieš Ukrainą. Kaip pranešė Ukrainos oro pajėgų atstovai, buvo paleista 110 smogiamųjų dronų „Shahed“, iš kurių 62 buvo numušti, tačiau kiti padarė reikšmingos žalos Sumsko, Dnepropetrovsko, Poltavos, Kijevo ir Ivano-Frankivsko regionuose. Ši ataka įvyko likus vos kelioms valandoms iki planuojamų derybų pradžios, kas, pasak analitikų, gali būti laikoma spaudimo priemone derybų eigai.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, diplomatinės pastangos siekti taikos buvo nuolat lydimos karinių veiksmų eskalacijos. 2025 m. gegužės 15 d. numatytos derybos Turkijoje yra naujas bandymas atnaujinti taikos procesą, tačiau dalyvių sąrašas ir jų ketinimai kelia daug klausimų. Tikėtasi, kad į derybas atvyks Rusijos ir Ukrainos vadovai – Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis, tačiau paskutinėmis dienomis paaiškėjo, kad ne visi planuoti dalyviai atvyks. Tai kelia abejonių dėl derybų sėkmės ir tikėtino progreso.
Kas vyksta į derybas?
Oficialiai patvirtinta, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas nedalyvaus Turkijoje vykstančiose derybose. Kaip pranešė „Reuters“, Trampas, kuris šiuo metu lankosi Artimųjų Rytų šalyse, buvo išreiškęs ketinimą atvykti į derybas, jei jose dalyvautų Vladimiras Putinas. Tačiau po to, kai Kremlius patvirtino, kad Rusijos delegacijai vadovaus Vladimiras Medinskis, Trampas atsisakė planų atvykti į Turkiją, tačiau naujausia informacija iš AFP skelbia, kad jis vis dar palieka galimybę atvykti į Turkiją penktadienį, jeigu pirmieji tiesioginiai derybų etapai duotų apčiuopiamų rezultatų. Komentuodamas situaciją Katare, Trampas teigė: „Žinote, jei kas nors įvyktų, aš atvykčiau penktadienį.“ Jis taip pat pabrėžė, kad nesitikėjo, jog Putinas atvyks, jei jis pats neplanuoja dalyvauti.
Oficiali Rusijos delegacija jau atvyko į Stambulą. Tai patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, pabrėždama, kad delegacija „yra pasirengusi rimtam darbui“.
Rusijos delegacijai vadovauja prezidento patarėjas Vladimiras Medinskis, kartu atvyko: Gynybos viceministras Aleksandras Fominas, gerai žinomas kaip vienas iš 2021 m. derybų su JAV atstovų; Užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas, atsakingas už santykius su NVS šalimis; Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vadovas, admirolas Igoris Kostjukovas.
Ukrainos delegacijos sudėtis kol kas oficialiai neatskleista, tačiau, kaip praneša „Suspilne“, kartu su Volodymyru Zelenskiu į Turkiją atvyko: Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, du jo pavaduotojai – Ihoris Žovkva ir Ihoris Brusilo, taip pat gynybos ir užsienio reikalų ministrai – Rustemas Umerovas ir Andrijus Sibiha.
Grįžimas prie „Stambulo formato“
Rusija nusprendė grįžti prie vadinamojo „Stambulo formato“, kuris buvo aptartas dar 2022 m. pradžioje. Šis formatas numatė galimą derybų tęstinumą dėl Kijevo neutralumo ir nebranduolinio statuso, taip pat Kipro pavyzdžiu siūlyta atidėti Krymo statuso klausimą 15 metų.
Dar tada buvo siūlyta, kad Donbaso teritorijos būtų sprendžiamos prezidentų lygmenyje. Visgi, šis susitarimas nepasistūmėjo į priekį, o dabar Maskva vėl kelia šią idėją, siekdama sustiprinti savo pozicijas.
Kas nevyksta, nors buvo tikėtasi?
Putino nedalyvavimas – Rusijos prezidento nedalyvavimas mažina derybų svarbą ir tikimybę pasiekti konkrečių susitarimų.
Visapusiškas ugnies nutraukimas – nors Turkija ir Vakarų šalys ragino derybų metu paskelbti paliaubas, kol kas jokių konkrečių susitarimų šiuo klausimu nėra.
Tarptautinių stebėtojų dalyvavimas – buvo tikimasi, kad derybas stebės tarptautinės organizacijos, tačiau kol kas apie tai nepranešama.
Galimi rezultatai
Nepaisant iššūkių, diplomatinės viltys nėra visiškai prarastos. Turkija, siekdama įtvirtinti savo kaip taikdario vaidmenį regione, gali bandyti užtikrinti bent minimalius susitarimus dėl humanitarinių koridorių ar pabėgėlių apsaugos.
Tačiau kol nėra abiejų šalių lyderių tiesioginio įsitraukimo, šansai pasiekti ilgalaikius sprendimus išlieka menki.
Apmąstymai apie derybų galimybes
Pasaulis ir jo galingieji, kaip užhipnotizuoti, stebi ir aptarinėja artėjančių derybų tarp Rusijos ir Ukrainos Turkijoje viltis ir galimybes. Deja, pažvelgus iš šalies į tai, kas vyksta, akivaizdu, kad žaidžiama pagal Putino režisūrą: JAV ir Vakarai užkibo ant raudonojo diktatoriaus kabliuko ir bėga ten, kur jis ranka moja ar pirštu krusteli. Juk visai neseniai buvo akivaizdu, ir turėtų būti akivaizdu dabar, kad jei atmetamas pasiūlymas prieš derybas paskelbti ilgalaikes paliaubas (siūlytos 30-ties dienų paliaubos), tai derybos – tik priedanga, tik bandymas dumti akis.
Tikslai lieka tie patys, kuriuos Rusija kėlė pradėdama šį karą. Tai, kad Putinas nevyks į Turkiją, tik dar labiau sustiprina įtarimus, jog derybos yra tik maskuotė tikriesiems Kremliaus planams.
Tiesioginė transliacija iš derybų Stambule:
Naujausios žinios
12:45 val. Volodymyras Zelenskis atvyko į Ankarą. Kaip pranešė „Reuters“, jo lėktuvas nusileido Ankaroje. Zelenskis pareiškė, kad „rusų delegacija atrodo butaforinė“, o tolesni žingsniai bus sprendžiami po susitikimo su Turkijos prezidentu Erdoganu.
V. Putino atstovė spaudai Marija Zacharova pranešė, kad Turkijos iniciatyva derybos buvo perkeltos į antrą dienos pusę. Kremlius taip pat patvirtino, kad Vladimiras Putinas derybose nedalyvaus. Tai patvirtino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.
13:20 val. Turkijos prezidento Redžepo Erdogano ofisas paskelbė, kad jis per derybas su Volodymyru Zelenskiu pabrėš būtinybę skubiai nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas su Rusija. Pranešime paminėta, kad Turkija remia nedelsiamą paliaubų įvedimą ir taikos proceso inicijavimą.
Kijevas iš pradžių siūlė 30 dienų paliaubas nuo gegužės 12 d. ir iškart po jų – tiesiogines taikos derybas. Tačiau Rusija šį pasiūlymą atmetė, teigdama, kad nori derybų Stambule gegužės 15 d. „be išankstinių sąlygų“.
AFP pranešė, kad Zelenskis sprendimą dėl tolesnių žingsnių taikos derybose priims tik po susitikimo su Erdoganu.
20:30 val. Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule prasidės gegužės 16 d., praneša TASS, remdamasi šaltiniu.
Rusijos delegacija, atvykusi į Stambulą deryboms su Ukrainos atstovais, šiuo metu yra viešbutyje, kur laukia situacijos vystymosi derybų procese, pranešė „Interfaksui“ informuotas šaltinis.
„Delegacija yra viešbutyje ir laukia situacijos vystymosi“, – sakė agentūros pašnekovas.
21:15 val. Rusijos delegacija ketvirtadienį susitiks Dolmabachčės rūmuose su Turkijos užsienio reikalų ministru — „Interfaks“.
Rusijos delegacija, esanti Stambule deryboms dėl Ukrainos, ketvirtadienio vakarą susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu Dolmabachčės komplekse, pranešė „Interfaksui“ informuotas šaltinis.
Agentūros teigimu, susitikimo metu bus aptariamos Rusijos ir Ukrainos derybos. Anksčiau „Interfakso“ šaltinis pranešė, kad derybos greičiausiai įvyks penktadienį, o ne ketvirtadienį.
„Prosenelių ugnį” savo pirkios krosnyje kūrenantis Jonas Vaiškūnas „Alke” savo galimiems „adeptams” buria – ” ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje..”
Bet kiek adekvatus, atmintį turintis žmogus savo akimis matė ir pamena kuo baigėsi „taikos susitarimai” Minskas 1, Minskas 2 (kuris buvo net vienbalsiai patvirtintas Saugumo Taryboje,tapo „privalomu tarptautiniu įstatymu” ir turėjo būti Ukrainos besąlygiškai įvykdytas), kuo baigėsi 2022 „suderėtas” po ne vieną mėnesį trukusį paliaubų, derybų ir derinimų Kijeve, Ukrainos delegacijos pasirašytas „taikos susitarimas” Stambulas „1”.Apie kurį atvažiavęs į Kijevą Anglijos premjeras Džonsonas Zeliai pasakė, kad pasirašyta sutartis buvo „baika” skirta eilinį kartą Putinui apgauti, Rusijos puolimui sustabdyti, paliauboms, laikui suorganizuoti Vakarų gynybą.., įkalbėti Putiną atitraukti kariuomenę nuo iš 3 pusių apsupto Kijevo… Taip kad išsivaikščiojusio kaimo užsilikęs grėblio ir žagrės ” šviesuolis” žino, ir Vaiškūnui gali pasakyti, kad „taikos derybos” ir būsiančios ar nebūsiančios sutarties „Stambulas 2” rezultatai, sutarties likimas bus toks pat… koks buvo Minskas 1, Minskas 2, Stambulas 1.. O ir visa žmonijos istorija akivaizdžiai, ir be „šventos prosenelių ugnelės” demonstruoja, kad karai yra laimimi arba pralaimimi, visa kita tėra tik ilgesnis ar trumpesnis karo pristabdymas, kuris tikrai atsinaujins… „Karšti” karai pasibaigia, po karų būna ilgesni ar trumpesni taikos periodai tik po vienos kariaujančios pusės pergalės, kitos kariaujančios pusės kapituliacijos…..