Dauguma britų atmeta politinį korektiškumą

Plačiai atliktoje apklausoje net trys ketvirtadaliai apklaustų britų pritarė teiginiui, kad „politinis korektiškumas peržengė visas ribas ir prieštarauja sveikam protui“.

Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė, kad „politinis korektiškumas naikina britų vertybes ir tradicijas“, teigiama Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos pranešime, parengtame pagal rinkos tyrimų ir apklausų bendrovės Opinium duomenis.

Pranešime, kurį Londono ekonomikos mokykla oficialiai publikuos kitą savaitę, 76% visų apklaustųjų pritarė teiginiui, kad „politinis korektiškumas peržengia visas ribas ir prieštarauja sveikam protui“. Tik 17% teigė norintys, kad politikai spręstų, kas yra politiškai korektiška, o kas – ne.

Pasak apklaustųjų, prievaizdai, sprendžiantys, kokia kalba ir elgesys yra socialiai priimtinas, o koks ne, turi būti paprasti žmonės, pati visuomenė, o ne politikai.




Jaunesni žmonės pasirodė esą labiau linkę pateisinti politinį korektiškumą. Beveik 40% vyrų, jaunesnių nei 35 metų amžiaus, sutiko kad „politinis korektiškumas gina tokius žmones kaip aš“.

40% apklaustųjų sutiko, kad politinis korektiškumas „padeda kurti sąžiningesnę visuomenę, kurioje piliečiai gali jaustis patogiai“. Trečdalis teigė, kad politinis korektiškumas yra „maža kaina už lygesnę visuomenę“.

Apklausos dalyviai taip pat buvo paprašyti įvertinti pateiktus teiginius. 13% apklaustųjų teiginį „Britų imperijoje buvo ne tik blogio, bet ir gėrio“ įvertino kaip neigiamą.

Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad teiginys „Sparti imigracija naikina britų kultūrą, vertybes ir tradicijas“ yra vertintinas teigiamai.

Sophia Gaston, Londono ekonomikos mokyklos mokslinė bendradarbė, kuri vykdė tyrimą, teigė, kad „socialinės medijos išpopuliarėjimas ženkliai pakurstė kultūrinį karą tarp konservatyvių ir liberalių pažiūrų žmonių. Nors šiais laikais paplitusi nuomonių poliarizacija ir nuomonę, suvienijančią visuomenę, rasti sunku, pasirodė, kad visuomenė turi vieningą nuomonę apie fenomeną, kuris, atrodė, ją skaldo“.

Mokslininkė pridėjo, kad „didžioji šalies dalis kaltina politinį korektiškumą kenkiant britų tradicijų ir vertybių išraiškai ir mano, kad tai padeda politikams slėptis nuo atsakomybės. Politinis korektiškumas tapo politinio žlugimo sinonimu“.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Almantas Stankūnas. Žalioji energetika atsimušė į lubas

Dalinuosi pranešimu iš Danijos, kad praktiškai stabdomas vėjo energetikos vystymas. Tai turėjo atsitikti didėjant žaliosios elektros daliai bendrame...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...