Išgirdus, kad Vilniaus valdovų rūmuose atsidaro paroda, pasakojanti apie Ukrainos Pidhircių rūmus ir juose sukauptas meno kolekcijas, atmintyje iškilo 2019 metų ekspedicija „Vienybės keliu“, kurią surengėme mes, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo nariai. Šalia kitų ekspedicijos uždavinių, turėjome galimybę susipažinti ir su turtingu istoriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu. Kiek iškilių LDK asmenybių čia gyventa, kokių pilių ir rūmų būta, kokį istorinį pėdsaką paliko prabėgę amžiai!
O tąsyk aplankyti Pidhircių rūmai savo didybe tikrai išsiskyrė iš kitų regėtų objektų – jie tiesiog žavėjo savo didybe. Nepaisant to, kad turistai į šiuos rūmus jau kuris laikas nebuvo įleidžiami, nes jie buvo uždaryti planuojamai restauracijai, čia praleidome nemažai laiko. Vien apžiūrinėdami rezidenciją iš išorės ir grožėdamiesi jos architektūrinėmis detalėmis, nemenkai sugaišome, o kur dar laikas, skirtas visoms šioms įdomybėms įamžinti kino ir foto juostose! Bandėm įsivaizduoti tuos, kurie čia leido dienas, tą prabangą, kuri juos supo ir mintyse jau žadėjome čionai sugrįžti, kai tik restauracija bus baigta. Deja, net nenujautėme, kad praeis viso labo keletas metų, ir su planais sugrąžinti rezidencijai ankstesnį puošnumą ukrainiečiams teks atsisveikinti. Viską sugriovė karas su Rusija…
Turbūt nereikia sakyti, kaip apsidžiaugėme, turėdami galimybę vėl pratęsti pažintį su Pidhirciais, jų rūmų istorija ir joje per šimtmečius kauptomis meno kolekcijomis. Rezidencijoje buvę įstabūs meno lobiai, žinoma, jau seniai palikę jos sienas ir pasklidę po įvairiausius muziejus – tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje. Labai didelė kūrinių dalis dabar saugoma Lvivo nacionalinėje Boriso Voznickio dailės galerijoje bei Lvivo istorijos muziejuje, taip pat Tarnuve, Krokuvoje, Varšuvoje. Į Lietuvą, kur dabar atidaryta tarptautinė paroda „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“, eksponatai atkeliavo iš minėtų dviejų Lvivo kultūros įstaigų, mat tiek Dailės galerija, tiek Istorijos muziejus jau seniai palaiko glaudžius ryšius su mūsų Valdovų rūmais.
Paroda susideda iš keturių teminių dalių. Pirmoji dalis atskleidžia Pidhircių rūmų istoriją, pasakoja apie šių rūmų gyventojus – garsius visuomenės veikėjus ir jų nuveiktus darbus, kolekcijų kaupimą. Antroji dalis pasakoja apie rezidencijos interjerus ir jų išskirtinumus. Trečiojoje dalyje duoklė atiduodama įžymių užsienio menininkų darbams, na, o ketvirtojoje pristatomi įžymių Abiejų Tautų Respublikos menininkų darbai. Tarp jų – ypač glaudžiai su Vilniumi susijusio tapytojo Simono Čechavičiaus, Pranciškaus Smuglevičiaus senelio Hiacinto Olesinskio ir kt. kūriniai.
Parodoje eksponuojama apie šimtas įvairiausių dirbinių, pradedant garsiausių Europos dailininkų nutapytais portretais, natiurmortais, sakralinėmis ir kovų tematikos drobėmis, baigiant rezidencijoje naudotais buities daiktais (veidrodžiais, baldais, žvakidėmis) bei kariniais eksponatais (šarvais, alebardomis). Eksponatai akivaizdžiai byloja, kokių turtingų būta Pidhircių rūmų – architektūros šedevro, tarpusavy derinančio vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko bruožus. Ši rezidencija, juosiama puikaus parko ir sodo, XVII–XVIII amžiuje buvo laikoma bene gražiausia visoje šalyje. Manoma, jog prie rūmų puošybos galėjo prisidėti garsusis architektas Kostantė Tenkala, XVII šimtmetyje Vilniuje rekonstravęs Valdovų rūmus ir statęs šv. Kazimiero koplyčią.
Rezidencija skirtingu laiku priklausė skirtingiems aristokratams: ją valdė Konecpolskių, Sobieskių, Ževuskių, Sanguškų giminių didikai. Kiekvienas savininkas paliko savo valdymo žymę; rezidencija buvo patyrusi ir klestėjimo, ir praradimo laikotarpių. Istorijos eigoje išsaugotos meno vertybės rodo, koks turtingas ir gausus buvo kultūrinis paveldas Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos regionuose. Taigi simboliškai praverkime buvusios rezidencijos duris…
