Jeigu kovo 29-ąją Didžioji Britanija pasitraukia iš Europos Sąjungos, durys užsidaro. Už uždarytų durų Didžiojoje Britanijoje lieka daugiau nei 150 tūkst. lietuvių. Daugiau ar mažiau integruotų į britišką gyvenimo būdą. O gal visai neintegruotų. Net neišmokusių anglų kalbos. Kur visi šie lietuviai dėsis, jeigu „Brexit“ šį pavasarį jau bus laikomas juridiškai įvykusiu?
Nekalbu apie tuos tėvynainius, kurie jau turi naująją pilietybę ir nesiruošia iš Jungtinės Karalystės išvykti. Įsikūrė čia su vaikais, tėvais, giminaičiais. Ir su Lietuva sieja tik prisiminimai, įrašai feisbuke ir artimųjų kapai. Su jais viskas aišku.
Tačiau D.Britanijos miestuose, miesteliuose gyvena ir tūkstančiai lietuvių, kurie britams po „Brexit“ atrodys vis mažiau reikalingi. Britai taps jiems vis mažiau pakantūs. Pirmiausia tiems mūsų tautiečiams, kurie gyvena iš pašalpų. Arba tiems, kurie nakvoja nakvynės namuose, minta iš labdaros, valkatauja, vagiliauja ar savavališkai įsikuria svetimuose tuščiuose namuose. Būtent šių lietuvių bus bandoma kuo greičiau atsikratyti. Ir būtent šių tautiečių Lietuva mažiausiai laukia. O ar iš viso ko nors laukia?
Politikai nebūtų politikais. Jau kviečia mūsų emigrantus sugrįžti. Vyriausybė skelbia numačiusi įvairiausius „Brexit“ variantus. Premjeras Saulius Skvernelis suskubo agituoti – dabar esą pats patogiausias metas. Suprask, grįžkite, Tėvynė jus priglaus. Tuos išbyrėjusių karolių gintarėlius. Vėl suneštus atgal. Ant delnų. Tačiau ar tikrai?
Kam vaidinti? Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, pageidauja tik aukštos kvalifikacijos specialistų. Gana jaunų, sveikų, kad ilgai išbūtų darbo rinkoje. Jei Europa tokių pageidauja arabų, tai lygiai tokių pat ir lietuvių. Todėl lietuvis, aukštos kvalifikacijos specialistas, visų pirma nebus išvarytas iš D.Britanijos. Naudingų niekada neišveja. Amerikiečiai kadaise net naudingus nacių mokslininkus pas save pasiėmė. O jei naudingų lietuvių vaikas mokykloje ar darželyje pajus iš vietinių psichologinį presingą? Maždaug tokį – nesipainiok, lietuviuk, po tikro brito kojomis? Manote, tada visi perspektyvūs specialistai dums į Lietuvą, užkimšdami plentus bei oro linijas? Ne. Aukštos kvalifikacijos specialistai laukiami ir turtingesnėse Europos valstybėse. Skandinavijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir t.t.
Tad kuo mes savo pabėgėlius parviliosime? Vos ne mažiausia Europoje alga? Nes duoti daugiau mūsų darbdaviams nenaudinga. Pasisamdys pigesnį ukrainietį. Tad jei abi pusės – nei lietuvis darbdavys, nei lietuvis specialistas, nejaučia abipusės naudos, tai raginimas grįžti tėra tuščios kalbos, galinčios baigtis dar vienu nusivylimu.
Taigi, ko galėtume tikėtis? Išvada – pirmiausia sugrįš kitiems europiečiams mažai naudos duodantys ar visai jos neduodantys lietuviai. Vyresnio amžiaus. Žemos kvalifikacijos. Visai be kvalifikacijos ir jau netinkami persikvalifikuoti. Nes paseno. Nes pablogėjo sveikata. Angela Merkel džiūgavo, jog arabai papildys Vokietijos darbo rinką. Mūsiškiai galbūt džiūgauja, jog tuoj apsieisime be ukrainiečių. Nes darbo rinką papildysime saviškiais. Iš tiesų A.Merkel arabais papildė Vokietijos areštines, o mes lietuviais papildysime poliklinikas, vaistines. O kol atvykėliai išleis santaupas, padidės ir prekių apyvarta, PVM surinkimas. Štai čia tikrai bus ekonominė nauda. Šalies biudžetui bei prekybininkams. Bet ar daug bus naudos sugrįžusiam tėvynainiui? Vyresnių ir senjorų čia niekas nelaukia. Tik apsimeta.
Tiesa, ir po „Brexit“ yra vilties likti Didžiojoje Britanijoje. Jei čia gyvenai 5 metus, gali prašyti, kad ir ES piliečiui būtų leista čia gyventi. O kas lengviau gaus leidimą? Darbo rinkai perspektyvus lietuvis ar nuo darbo jau pavargęs lietuvis? Atsakymas aiškus.
