Kirylas Danilčenko rašo iš Kijivo:
PAPILDYTAS ATLIEPIANT SKAITYTOJŲ PASTABĄ DĖL IZRAELIO
Šiitai (konkrečiai dvyliktininkai, kurie Irane sudaro daugumą) turi pagrindinį konceptą — slėpingasis dvyliktasis imamas Mahdis. Pagal jų tradiciją, prieš tūkstantį metų jis nemirė, o pasitraukė į „Slaptavietę“ (Ghayba), kad vieną dieną sugrįžtų, įvestų pasaulinį teisingumą ir sukurtų visuotinio kalifato valstybę.
Jie net turi savotišką Kalėdų Senelio pašto dėžutės analogą — šulinį Džamkarano mečetėje, netoli šventojo Kumo miesto. Šimtmečius paprasti iraniečiai ten meta raštelius („ariza“): kad karvė pasveiktų, kad kaimynas nesipyktų dėl žemės ribos, dėl vaikų sveikatos. Raštelis turi būti parašytas specialia forma, o kad tikrai pasiektų adresatą dugne, jis suvyniojamas į molio gumulą arba pririšamas prie akmens. Paprastas liaudies folkloras.
Bet tada į valdžią ateina prezidentas Mahmudas Ahmadinejadas. Ir čia prasideda tai, nuo ko žilsta Vakarų žvalgybų analitikai. Jo laikais Džamkarano mečetė virto faktiškai prezidento administracijos filialu.
2005 m., jau pirmame savo kabineto posėdyje, Ahmadinedžadas privertė visus ministrus pasirašyti oficialų „ištikimybės paktą“ Mahdžiui. Dokumentas iškilmingai buvo nuvežtas į Kumą ir įmestas į tą patį šulinį. Irano vyriausybės posėdžiai vykdavo nuolat žvilgčiojant į tos duobės dugną. Jie visiškai rimtai palikdavo tuščią kėdę stalo gale tūkstantmečiui vaiduokliui — jei Mahdis netikėtai išlįstų iš šulinio, užimtų savo vietą ir kartu patikrintų būsto ir komunalinių paslaugų ministro ataskaitą. Į tą patį šulinį, pasak gandų, mesdavo ir valstybės biudžeto projektų kopijas „patvirtinimui“.
Bet beprotybė nesibaigė kabinetuose. Ahmadinejadas skyrė šimtus milijonų dolerių iš realaus valstybės biudžeto (naftos pinigų!), kad pastatytų milžinišką automagistralę nuo Teherano iki Džamkarano mečetės, su naujomis sankryžomis ir viešbučiais. Žinote, kam? Tai buvo oficialiai paskelbta: kad kai Mahdis išeis iš Slaptavietės, nesusidarytų kamštis ir jo kortežas kartu su milijonais piligrimų galėtų be problemų pasiekti sostinę. Jie tiesiogine prasme kūrė kelių logistiką Apokalipsei.
O dabar įsivaizduokite Izraelio karinės vadovybės šoką. Sėdi sau Izraelio kariuomenės Generaliniame štabe ar Pentagone. Turi žaidimų teoriją, abipusio garantuoto sunaikinimo koncepciją, subalansuotą jėgų pusiausvyrą. Esi pratęs reikalų turėti su racionaliais niekšais, kurie nori valdžios, pinigų ir ramiai sulaukti senatvės Londone.
Ir štai prieš tave — šalis, esanti per žingsnį nuo branduolinės bombos sukūrimo. O jos vadovybė tiesiogine prasme meta valstybės biudžetą į šulinį, stato greitkelį vaiduokliui ir kryptingai provokuoja pasaulinį karą. Kodėl? Nes pagal jų doktriną Mahdžio atėjimas turi prasidėti būtent po didžiojo pasaulinio mūšio su „netikėliais“.
Jiems potencialūs smūgiai kaimyninėms šalims — nuo Turkijos ir Kipro iki Azerbaidžano — nėra geopolitinė nesėkmė. Tai ta pati šventoji Kerbela. Istorinis mūšis, kuriame jų šventieji žuvo kankinių mirtimi. Jie sąmoningai eina į kankinystę, kad paspartintų Mahdžio sugrįžimą. Chaosas jiems nėra politikos šalutinis efektas — tai jos pagrindinis tikslas.
Pagal šią logiką, labai tikėtina, kad kiekvieno IRGK raketų diviziono vado seife guli „raudoni vokai“ su taikiniais. Tam atvejui, jei nutrūktų ryšys, o ajatolos ir vadovybė būtų sunaikinti prevenciniu smūgiu. Ir kai ryšys galutinai dingtų, tas vadas atplėštų paketą, kuriame būtų įsakymas: smogti visiems eretikams (sunitams) ir, žinoma, netikėliams (Izraeliui ir JAV bazėms), kad įžiebtų Paskutinį Karą.
Ir įsivaizduokite: tu — Izraelio generolas su dviem aukštaisiais išsilavinimais. Ir tau reikia kurti strategiją prieš žmogų, kuris pasirengęs sudeginti pasaulį branduolinėje ugnyje vien tam, kad greičiau sugrįžtų mesijas iš šulinio.
Štai kodėl Izraelis ir JAV dabar nežaidžia su jais diplomatijos, o tiesiog naikina infrastruktūrą 14 tonų bombomis ir B-52. Nes kai žmogus, turintis prieigą prie balistinių raketų paleidimo mygtuko, rašo laiškus į šulinį — tai jau ne geopolitika, mielieji. Tai psichiatrija su branduoliniu reaktoriumi.
PAPILDYMAS ATLIEPIANT SKAITYTOJŲ KRITIKĄ DĖL IZRAELIO
Izraelis šiuo požiūriu yra tikras „Frankenšteinas“: religinis kodas įaustas į kasdienybę iki pat raštelių, kišamų į Vakarų sienos plyšius. Tačiau yra vienas niuansas: raštelius kiša žmonės, o sprendimus dėl raketų paleidimo ir išlikimo strategijos priima Knesetas ir premjeras, o ne Chomeinis ar IRGK.
Irane „Revoliucinė gvardija“ ir armija pavaldžios Aukščiausiajam lyderiui (Rahbarui), kuris savo legitimumą semiasi tiesiogiai iš metafizikos. Izraelyje, kad ir kaip spaustų ultraortodoksai, įsakymą pakelti lėktuvus duoda žmonės, kuriuos galima perrinkti arba pašalinti teismo sprendimu. Tai skirtumas tarp „dangaus valios“ ir „valstybinės institucijos“.
Religinė išorė gali būti bet kokia, bet kai ateina laikas veikti — jie pasitiki ne dangumi, o F‑35 ir balistiniais skaičiavimais.
JK gynybos ministerija atskleidė, kad dronas, pataikęs į Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų Akrotirio bazę Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, kaip daugelis iš pradžių manė.
Tačiau JK vis dar nepatvirtino, iš kur tiksliai buvo paleistas dronas ir kas už tai atsakingas.
Neįvardytas pareigūnas teigė: „Remiantis drono tipu, jo veikimo nuotoliu ir pajėgumais, Gynybos žvalgyba gali patvirtinti, kad tas dronas nebuvo paleistas iš Irano.“
Pasak ministro pirmininko Keir Starmer, dronas buvo paleistas prieš jam sekmadienio vakarą paskelbiant, kad JAV bus leista naudoti JK karines bazes Irano raketų objektams atakuoti.//
Istorijos puslapiai ir (Ne)slaptos karų detalės.
Šešių dienų arba Trečiasis arabų–Izraelio Artimuosiuose Rytuose karas vykęs 1967 m. birželio 5–10 d. Jame dalyvavo Izraelis, Egiptas, Sirija ir Jordanija.
1967 m. birželio 8 d., per Šešių dienų karą, Izraelio pajėgos per klaidą? atakavo, įvykdė išpuolį prieš USS „Liberty“,kuris buvo neutraliuose vandenyse.Pažangiausias JAV žvalgybos laivas „USS Liberty“ stebėjo Izraelio komunikacijos ryšių srautą ,rinko informaciją Šiaurės Sinajaus pusiasalyje ir būtų galėjęs įrodyti,kad Izraelis įvykdė 1000 kalinių žudymus Egipto El Arišo apylinkėse.
Izraelio vyriausybės atliktas tyrimas parodė, kad karinio jūrų laivyno štabas bent tris valandas prieš ataką žinojo, jog laivas priklauso amerikiečiams.Nors gavus signalą iš užpulto laivo gelbėjimo lėktuvai buvo paleisti, bet skrydžio metu atšaukti tiesioginiu JAV prezidento Lyndon B. Johnson įsakymu.
Įvykusi laivo ataka nusinešė 34 žmonių gyvybes , 171 buvo sužeisti. Tai sukėlė dešimtmečius trukusius ginčus dėl to, ar tai buvo tragiška klaida, ar tyčinis veiksmas,norint įtraukti JAV į karą ar nuslėpti Izraelio vykdomus karo nusikaltimus.
Be raketų, patrankų ir kulkosvaidžių ugnies, JAV žvalgybos laivas buvo puolamas ir 450 kg bombomis bei napalmu.Išsigelbėjimą labai apsunkino ir tyčinis gelbėjimo plaustų, kuriuos laivo įgula išmetė per bortą, tikėdamiesi palikti laivą, apšaudymas kulkosvaidžiu.
Manoma, kad Izraelis atakavo laivą norėdamas užkirsti kelią JAV žvalgybai pranešti apie artėjančią Golano aukštumų invaziją, kuri tuo metu buvo neišvengiama, nepaisant Jungtinių Valstijų prašymų nutraukti ugnį.
Praėjus trims dienoms po to, kai Izraelis pradėjo šešių dienų karą, Egipto kaliniai Sinajuje tapo nemalonia problema. Nebuvo kur jų apgyvendinti, nebuvo pakankamai izraeliečių, kurie juos stebėtų, ir mažai transporto priemonių, kurios galėtų juos nugabenti į kalėjimų stovyklas. Tačiau buvo ir kitas būdas su jais susidoroti.
Kol JAV žvalgybos laivas buvo vandenyse Egipto miesto El Arišo akiratyje ir klausėsi aplinkinių ryšių signalų, Izraelio kareiviai pavertė miestą skerdykla, sistemingai žudydami savo kalinius. El Arišo mečetės šešėlyje jie išrikiavo apie 60 neginkluotų Egipto kalinių, surištomis rankomis už nugarų, o tada atidengė ugnį iš kulkosvaidžių, kol blyškus dykumos smėlis paraudo.
Amerikiečių vaidmeniui 1967 metų Izraelio-arabų kare taip pat įtakos turėjo ankstesnis jų dalyvavimas 1956 m. Sueco kanalo krizėje. Prezidentas Dwight Eisenhower spaudė Izraelį pasitraukti iš Šarm el Šeicho, nepaisant to, kad egiptiečiai mainais nesiūlė jokių nuolaidų. Tačiau svarbu tai, kad Eisenhower pažadėjo, jog JAV garantuos Izraelio teisę naudotis Tirano sąsiauriu. Amerikiečiai taip pat rėmė Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria tarp egiptiečių ir izraeliečių buvo įsteigtas Jungtinių Tautų nepaprastosios padėties pajėgų dislokavimas.
Artėjant Šešių dienų karui, amerikiečiai ne kartą atmetė Izraelio prašymus dėl karinės pagalbos ir pritarimo Izraelio prevenciniam puolimui prieš Egiptą. Jungtinės Valstijos, įstrigusios Vietnamo kare ir susidūrusios su vidaus pasipriešinimu šiam karui, nenorėjo įsivelti į antrąjį frontą. Užuot įsitraukusios į karinį įsikišimą, amerikiečiai aktyviai siekė diplomatinių sprendimų ir bandė surengti tarptautinę regatą, kad užginčytų Egipto blokadą Izraelio laivybai Tirano sąsiauryje, tačiau ši kampanija galiausiai žlugo. Nors JAV ir toliau atsisakė teikti Izraeliui karinę pagalbą, Amerikos pasipriešinimas vienašališkiems Izraelio veiksmams 1967 m. birželio pradžioje ėmė silpnėti.
Izraelio užslaptinimas , google The cover-up Israel ,The Guardian
O iš Libano hesboliečiai negalėjo to drono Kipran pasiųsti?
O iš Tel Avivo negalėjo,ar iš kokio „neaiškaus”karinio laivo Viduržemio jūroje?Ar iš Kurdistano į Azerbaidžaną?
turint tokį Prašalietį
Audrius Bačiulis iš Kirylas Danilčenko iš Kijivo parašymo.. „suprato” apie šiandieninį Iraną, buvusią Persiją, kuri šioje didesnėje, mažesnėje teritorijoje kaip valstybė, civilizacija gyvuoja 2500 metų…, kad „Mahdžio atėjimas turi prasidėti būtent po didžiojo pasaulinio mūšio su „netikėliais“ …
Tie kurie žino ką Kijeve savo „istorijose” vaikučiams mokyklose, ir ne tik vaikučiams, yra parašę šiuolaikiniai bander „danilčenkos”, vienas kitas Ukrainos „danilčenkų” istorinis teiginys skamba taip – ” visa Europos balta rasė yra kilusi iš senovės „ukrainiečių – ukrų”; „senovės ukrai” pirmieji atsikraustė į Europą prieš 40000 metų; senovės „ukrai caro garocho laikais iškasė Juodąją Jūrą”; Europos tautų kalbos kilo iš „senovės ukrų kalbos”…, ir t.t. Tiesa, jokių „senovės ukrų” pėdsakų „neužfiksavo” nei antikos mitai ir legendos, nei Romos imperija „senovės ukrų” niekur nesutiko, net ir Smetonos Šapoka, rašydamas apie viduramžių Vytauto žygius, savo istorijoje parašė, kad ten kur šiandiena gyvena „senovės ukrų palikuonys” Vytautas sutiko Krymo chano totorius.. Tegali Bačiuliui pasiūlyti pasidomėti rimtesniais parašymais..
Po 2000 metų, ypač po banderinių, pirmo Maidano 2004 metų, kai tuometinis Ukrainos prezidentas Juščenka paskelbė Banderą Ukrainos didvyriu, „ukrainiečiai danilčenkos” pradėjo „geriau matyti savo didingą istoriją”.., kurios vieną kitą epizodą paminėjau anksčiau..
Dėl pilnesnio ” Mahdžio atėjimo vaizdo” raštininkas iš Kijevo Bačiuliui visiškai nieko neparašė ką pasakoja žydų „Talmudas” apie tuometinių judėjų, šiandieninių žydų, gyvenimą persijos sudėtyje.. Kažkurią kovo dieną kiekvienais metais yra didelė žydų „išsilaisvinimo” šventė, skirta paminėti prieš tūkstančius metų buvusį judėjų (šiandieninių žydų)išvijimą iš Persijos.. Kaip pasakoja žydų ritualų žinovai, šią dieną žydai turi prisigerti iki „žemės graibstymo”… O kur dar greta „Talmudinių” priesakų – apie pažadėtą Žemę, didelį Izraelį, į kurį susirinks visi pasaulio žydai; kaip po to, kai žus du trečdaliai visų žydų, likusių žydų ateis gelbėti naujas Mesijas krikščionis…
Prisiminus tik 1948 metais Stalino iniciatyva įkurto Palestinos žemėse Izraelio istoriją, „holokausto” sureliginimą, žydų semitizmo, kurį netyčia praskleidė žydo Epšteino failai, išplatinimą taip vadiname Vakarų pasaulyje, Izraelio žydų nuo 1948 metų atvirai vykdomą Palestinos arabų nuolatinį žudymą ir terorizavimą, jų ir kitų kaimyninių šalių žemių kolonizavimą.. O kur dar žydų vykdomi nuolatiniai Irano mokslininkų, generolų.. teroristiniais nužudymais, nekalbu apie šiandieninę Izraelio žydų ir JAV pedo semitų vykdomą Irano teroristinį užpuolimą, palyginus su Bačiulio straipsnelyje išdėstytu Irano „Mahdžio atėjimu”, tegalima konstatuoti, kad Izraelio žydai nuosekliai ir su augančiu komjaunuolišku įkarščiu vykdo savo „mesijo atėjimo laukimo” politiką..
Beje, nepavykus Irane pasiekti iš karto savo „mesijinių” tikslų, šiandiena ir JAV Trampas galutinai pasijautė „Dievo pasiuntiniu”, jį pradėjo laiminti „šventam žygiui” jo kabinete susirinkę evangelkų sektų vadovai „šventai misijai” Irane įgyvendinti.. Pasakojimai apie Irano „branduolinį ginklą, raketines programas…”, kaip tai buvo ir su Venesuelos narkotikų prekyba.., Irako „masinio naikinimo ginklais”.., Izraelio žydų sionistams, kaip ir „šventą misiją” vykdančiam žydo pedo Epšteino JAV Trampui, pasidarė visiškai neaktualūs….
Taip kad Bačiuli, Irano „dvyliktas imamas Mahdi” yra ten, kur ir buvo visus 2500 metų, tuo tarpu žydai apsiginklavę ne tik sionizmu bet ir „holokaustu”, Palestinoje atsirado 1948 metais, ir nuo to laiko įgyvendina savo pasiruošimo „mesijo atėjimui” planą.. Kuris reikalauja Iki žydų gelbėtojo „mesijo atėjimui” Talmude numatytų reikalavimų plėsti Izraelio teritoriją, didinti žydų, kurie turi žūti, skaičių (esant mesijo atėjimo dieną nepakankamam žuvusių žydų skaičiui, mesijo gelbėjamas trečdalis gali būti per mažas, dėl to mesijas gali jo taip pat negelbėti), tuo pačiu, keršija buvusiems persams už savo iš Persijos išvijimą…
P.S. Kad pedo žydo Epšteino JAV „Dievo pateptas šventai misijai” Trampas, kaip pernai metų užpulto Irano 12 kare nepaskelbtų, kad Trampas pergalingai sunaikino visą Irano atominę programą, ir kaip pernai „pergalingai neišvingiuotų” iš „švento” karo, Izraelio žydai „puse lūpų” prasitarė, kad Irano užpuolimo pirmomis valandomis JAV dviem raketomis sunaikino Irano pietuose pradinių klasių mergaičių mokyklą, kurioje buvo nužudyta 165 mergaitės 7-12 metų, kaip ir žuvo visos mokytojos.. Kaip ir ne be Izraelio „Mossad” pastangų „praslydo” į viešumą žinia, kad Izraelio laukiantys savo mesijo sionistai pakuždėjo į „Dievo patepto šiai šventai misijai” Trampo ausį, kad šioje mokykloje mergaites moko ir Irano dvasinio vado Ali Khameniji žmona, kad pedo žydo Epšteino JAV „epinis įniršis”, kaip ir Izraelio sionistų „liūto riaumojimas” bus dar „galingesnis”, kuris tikrai sukvies Irano liaudį sukilti prieš savo režimą, jei pirmomis valandomis bombarduojant Irano vyriausio dvasinio lyderio būstinę, būtų subombarduota ir minėta mokykla, kurioje dirbo vyriausio dvasinio vadovo žmona..
Ką pedo žydo Epšteino JAV „Dievo pateptas” Trampas ir padarė.. Visas įdomumas dabar yra, kokią ir kada „Dievo pateptas” Trampas paskelbs eilinę „šventą pergalę”.. Tiesa, Trampas paminėjo, kad Persijos įlankos arabų šalyse buvusios, Irano subombarduotos, JAV karinės bazės JAV yra nereikalingos…
Kvailumo matas – 1 prašalietis. Aukščiau esantis tekstas vertas bent 999.
Visi krikščionys tiki, kad tobula Kristaus auka prieš 2000 metų panaikino šventyklos gyvūnų aukojimo sistemą, todėl ji tapo nebeaktuali. Protestantai krikščionys nesidomi senovės žydų ritualų atkūrimu. Jiems šventykla reikalinga tik tam, kad antikristas galėtų ją suteršti ir paruošti dirvą Antrajam Kristaus atėjimui.
Dauguma Biblijos evangelinių grupių Šventąjį Raštą interpretuoja pažodžiui, neatsižvelgdamos į kontekstą ar autoriaus ketinimus, ir atmeta dvasinę Šventojo Rašto alegorijos prasmę. Be to, jos Bibliją laiko slaptu kodu, parašytu mūsų laikams. Jas veda bandymai iššifruoti paslėptas Biblijos pranašystes apie pasaulį, kuriame gyvename dabar, įskaitant mūsų laikų geopolitinę padėtį. Todėl jos nedaro skirtumo tarp šiuolaikinės Izraelio tautos ir Senojo Testamento žydų tautos.
Dėl šios priežasties kai kurie Amerikos evangeliniai krikščionys yra reikšmingas žydų organizacijos ‘Šventyklos institutas’ aukų ir paramos šaltinis. Tai gana keista sąjunga. Ortodoksų žydų tikslas statant trečiąją šventyklą yra panašus į tik Biblija besiremenčių krikščionių. Tai yra išpildyti pranašystes ir paskatinti Mesijo atėjimą. Šventyklos instituto žmonės tai laiko mitzvah (įsipareigojimu) ją pastatyti.Kadangi žydai neatpažino Jėzaus, jie vis dar laukia kažkieno kito pirmojo atėjimo. Tuo tarpu krikščionys tikisi antrojo Kristaus atėjimo.
Žydų šventyklos instituto atstatymo deklaruojamas tikslas yra pastatyti trečiąją šventyklą ant Šventyklos kalno Jeruzalėje. Problema ta, kad planuojamos trečiosios šventyklos vietoje yra dvi labai senos islamo mečetės.
Izraelis turi suverenitetą Šventyklos kalno teritorijoje, tačiau ją vis dar valdo musulmonai. Musulmoniška šalis Jordanija, kuri kontroliavo Šventyklos kalną iki 1967 m., ir toliau atlieka ypatingą globėjos vaidmenį, įteisintą 1994 m. Izraelio ir Jordanijos taikos sutartimi.
Tai, kas skamba kaip klaidingos Biblijos interpretacijos apie Mesiją ir šventyklos atstatymą , iš tikrųjų gali diktuoti rizikingą vyriausybės politiką. Šventyklos kalno užėmimas ir mečečių išardymas akivaizdžiai sukeltų dar daugiau karo.
Izraelio kareivių dėvimas karinės uniformos trečios šventyklos raištis.Google :’Third Temple patches to IDF soldiers’
„Paslaptingasis kode”, šiandienos pasaulyje VISKĄ PASAKO KAS YRA KAS ne -„.. klaidingos Biblijos interpretacijos apie Mesiją ir šventyklos atstatymą , iš tikrųjų gali diktuoti rizikingą vyriausybės politiką. Šventyklos kalno užėmimas ir mečečių išardymas akivaizdžiai sukeltų dar daugiau karo…Šventų švenčiausios žydų šventyklos pamatinis akmuo (Even ha-Šetija), esantis po Uolos kupolu ant Šventyklos kalno kur stovi AI-Aksa mečetė, žydų tradicijoje laikomas kūrimo pamatu ir konkrečia Izaoko aukojimo vieta kur Abraomas ruošėsi paaukoti savo sūnų…” -, O VISKĄ PASAKO KAIP YRA ŠIANDIENA IŠ TIESŲ pedo ŽYDO Epšteino AMERIKOS vietinių evangelistų „šventai tepamo” Trampo su Izraelio žydu Netanyahu sionistiniu, teroristiniu „šabat šabat”.. organizuotas eilinis kryžiaus žygis prieš savo civilizaciją išsaugojusį Iraną, buvusią Persiją..
..nieko tas Iranas neissaugojo,arabai primete jiems islama,kaip mums,pagonims,krikscionybe.Gaila vargsu persu,gavo ant savo galvu fanatikus ajatolas,lygiai kaip mes – lansbletkerius…bhweeeee
Pagonių gentys užkariaudami kitas gentis ,taip pat primesdavo joms savo dievus.Kiekvienas pasaulio kraštas,gentis turėjo savo skirtingus tūkstančius „dievų”
specialiai,Apuokui – gal konkreciai pavardytum,kam mes primetem savo Dievus……primenu,apuoke,kad net ukrams LDK anic neprimetinejo.Apie skandinavus net nekalbu.
Pasidomėk rimtesniais parašinėjimais apie religijų gimimą, jų kitimą, jų plitimą…, pamatys, kad skylant „aramėjų” pasauliui atsirado taip vadinamos „magiškos” persai, chaldėjai…, kurie ir sukūrė pirmas „pranašiškas” religijas, kovojusias su tuometinių izraelitų religijomis, kuriose buvo tikima šventaisiais akmenimis ir medžiais, su daugybe vietinių dievų Dane, Betelija, Hebrone, Sicheme .. Arabai atsirado tik gimus Koranui… Kaip ir yra religijų žinovų virtinama, kad vyrų „apipjaustymo” ritualas žydams buvo primestas persų, kai jie buvo persų nelaisvėje dar Kyro laikais…, kurį žydai išsaugojo ir po tuometinių žydų iš Persijos išvijimo.. Nuo šio laiko žydai su savo mitais ir legendomis valakiojasi po pasaulį, neranda savo vietos.. Stalinas jiems suveikė vietą Palestinos žemėse, tik neaišku kiek ilgai Palestinos žemę žydai terš, kiek ilgai šimtus ir tūkstančius šiose žemėse gyvenančios tautos kęs 1948 atkraustytus, tik žydų getuose tūkstančius metų gyvenusius, žydus, laukiančius, nesulaukiančius ateinančio savo naujo mesijaus.. Amerikos evangelistai „šventai patepinėja” Trampą, jo ovaliniame kabinete.. Gal Trampą Netanayhu paskelbs visų žydų atėjusiu nauju mesijumi, kaip Lietuvos seimas pripažino Tichanovskają Baltarusijos prezidente, ir su pedo žydo Epšeino draugu, naujuoju žydų mesijumi Trampu visi pasaulio žydai pagaliau kartu iškeliaus į danguje jiems pažadėtą Žemę..
…ale,tamsta tikras iranistas,pasirodo…..turbut,batsiuviaudamas visko ismokai…cia dar vienas toks intelektualas ganosi,save pravardziuoja Skaitytoju esant.Be DI net savo nicko neuzraso – nemoka…tai tas paraidziui jam padiktuoja,kuria raide paspaust….
Jeruzalės Šventykla, hebrajiškai vadinama Beit HaMikdash, judaizme užima unikalią vietą. Tai nebuvo tiesiog dar viena kulto vieta, o vienintelė žemėje pripažinta erdvė, kurioje, pasak tikėjimo, apsireikšdavo tiesioginė Dievo šlovė. Ši šventovė tapo žydų tautos religinės, politinės ir tautinės tapatybės ašimi, kurios reikšmė neišblėso net praėjus tūkstantmečiams po jos sunaikinimo.
Pagal žydų tradiciją ir Talmudą, Dievas kurdamas Adomą surinko dulkes, iš būsimos šventyklos vietos ant Moriah,Šventyklos kalno. Ši vieta laikoma pasaulio pradžia, kur Adomas buvo suformuotas.
Tai buvo kalnas ant kurio Abraomas pastatė aukurą, surišo savo sūnų Izaoką ir ruošėsi jį paaukoti, bet jį sustabdė angelas.Ten ir buvo iškilmingai pastatyta pirmoji kalno Šventykla, dar vadinama Saliamono šventykla, apie 957 m. pr. Kr. ant Moriah kalno. Nors Biblijoje ši vieta dažnai siejama su Sionu, geografiškai tai buvo Šventyklos kalnas, kur karalius Saliamonas panaudojo prabangiausią Libano kedrą ir tašytus akmenis, kad sukurtų namus Sandoros skryniai. Pačioje šventovės širdyje buvo įrengta „Šventų švenčiausia“ patalpa, į kurią tik kartą per metus, per Jom Kipuro šventę, galėjo įžengti vyriausiasis kunigas. Šis didingas laikotarpis baigėsi tragiškai: 586 m. pr. Kr. Babilono karalius Nebukadnecaras II užėmė Jeruzalę, sugriovė šventyklą ir išvarė žydus į ilgą tremtį Babilonijoje
Antrosios Šventyklos era prasidėjo po to, kai persų imperatorius Kiras Didysis nugalėjo Babiloną ir leido žydams grįžti į tėvynę. Apie 516 m. pr. Kr. vadovaujant Zerubabeliui, šventykla buvo atstatyta ant tų pačių pamatų. Nors iš pradžių ji buvo gerokai kuklesnė, vėliau, apie 20 m. pr. Kr., karalius Herodas Didysis pradėjo grandiozinę jos rekonstrukciją. Herodas ne tik atnaujino pačią šventovę, bet ir sukūrė milžinišką platformą, kuri šiandien sudaro Šventyklos kalno pagrindą. Būtent ši, Herodo laikų šventykla, buvo laikoma vienu didingiausių antikinio pasaulio architektūros stebuklų.
Tačiau antrosios Šventyklos gyvavimas
taip pat baigėsi katastrofa.Kaip ir buvo numatęs Jėzus Kristus. Jau Didįjį penktadienį, keturiasdešimt metų anksčiau, Kristui mirus ant kryžiaus, „šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos suskeldėjo“.
70 m. po Kr., vykstant Pirmajam žydų-romėnų karui, Romos karvedžio Tito (kuris vėliau tapo imperatoriumi) vadovaujamos legionų pajėgos apsiaustė Jeruzalę ir sudegino šventyklą. Šis įvykis lėmė žydų diasporos pradžią ir iš esmės pakeitė judaizmą: aukojimo apeigas pakeitė maldos sinagogose. Šiandien iš šio didingo komplekso išlikusi tik vakarinė atraminė siena, pasaulyje žinoma kaip Raudų siena, kuri išlieka svarbiausia žydų maldos vieta.Nors fiziškai Šventyklos nebėra, ji išlieka gyva žydų maldose ir liturgijoje kaip ateities vilties ir Mesijo atėjimo simbolis. Ortodoksų judaizme vis dar puoselėjama vizija apie Trečiąją Šventyklą, kuri turėtų būti atstatyta kaip dvasinės taikos ir vienybės centras visoms tautoms.
Istorijos bėgyje buvo bandymas atstatyti šventyklą.To ėmėsi Romos imperatorius Julianas Atskalūnas (331–363 m. po Kr.), kuris susivienijo su žydų vadovais norėdamas diskredituoti krikščionis, kurie šventyklos sunaikinimą laikė dieviškojo palankumo įrodymu.
Vis dėlto statybas teko nutraukti, kai, pasak Romos istoriko ir kareivio Ammianus Marcellinus, 363 m. gegužės pabaigoje „šalia pamatų sprogo baisūs ugnies kamuoliai, sudeginę kelis darbininkus ir padarydami vietą nepasiekiamą.Po to,kai tarsi pačios stichijos, ir kažkoks likimas atbaidė šį projektą, šventyklos statybos buvo atidėtos“. Kur krikščionys matė dieviškąją intervenciją, kiti matė tik atsitiktinumą.
Krikščionybei tapus oficialia Romos religija, Jeruzalė tapo krikščionišku centru. Tačiau Šventyklos kalnas buvo paliktas griuvėsiuose.Taip Bizantijos krikščionys norėjo parodyti, kad Jėzaus pranašystė apie tai, jog „čia neliks akmens ant akmens“, išsipildė ir kad senosios sandoros laikai baigėsi.
Didijį Penktadienį Jėzus buvo nuteistas už šventvagystę, kai aukščiausiasis žydų kunigas Kajafas paklausė Jėzaus, ar Jis yra Dievo Sūnus. Atsakymas į šį klausimą turėjo pasekmių Jėzui, taigi ir mums visiems. Tačiau tai įvyko tik po to, kai ankstesnis bandymas nuteisti Jėzų už šventvagystę žlugo.
Ankstesniame bandyme nuteisti Jėzų dalyvavo liudytojai, kurie melagingai apkaltino Jėzų sakius: „Aš sugriausiu šią rankomis pastatytą šventyklą ir po trijų dienų pastatysiu kitą, ne rankomis pastatytą“ (Mk 14, 58). Iš tiesų Jėzus kalbėjo apie savo paties kūno sunaikinimą ir apie savo prisikėlimą iš numirusių. Ši išaukštinta ir transcendentinė šventyklos idėja, kurią siūlė Jėzus, daugeliui Jo klausytojų buvo per sunki suvokti ir suprasti.
Musulmonų užkariavimas ir Uolų kupolo statyba įvyko 638–691 m. kai kalifas Omaras užėmė Jeruzalę ir 691 m. kalifas Abd al-Malikas užbaigė Uolų kupolą (Qubbat al-Sakhra) tiesiai virš tos vietos, kur, tikima, stovėjo žydų Šventyklos „Šventų švenčiausia“. Netrukus šalia iškilo ir Al-Aksa mečetė, pavertusi šią vietą trečia švenčiausia vieta islame.Jeruzalės Šventyklos kalnas (Haram al-Sharif) yra trečia pagal švenčiausią vietą islame, daugiausia dėl to, kad tikima, jog tai pranašo Mahometo stebuklingos naktinės kelionės ir žengimo į dangų vieta. Šioje vietoje yra Uolos kupolas, žymintis jo žengimo į dangų.
Šventų švenčiausios žydų šventyklos pamatinis akmuo (Even ha-Šetija), esantis po Uolos kupolu ant Šventyklos kalno kur stovi AI-Aksa mečetė, žydų tradicijoje laikomas kūrimo pamatu ir konkrečia Izaoko aukojimo vieta kur Abraomas ruošėsi paaukoti savo sūnų.