Skandalinga byla, kurioje vieną pagrindinių vaidmenų atliko Harvis Veinšteinas (Harvey Weinstein), davė pradžią apmąstymo, savianalizės ir elgesio įvertinimo įvairių kompanijų viduje periodui, rašo Le Figaro leidinyje žurnalistas Quentin Perinel.
Kas išliko iš #MeToo judėjimo praėjus metams po medijų kelto triukšmo? Ką davė Veinšteino byla jūsų kasdieniam gyvenimui? Ar galima iš tiesų kalbėti apie „erą po #MeToo“ įmonėse?
Apklausa, vykdyta „Harris Interactive“ tyrimo kompanijos šios savaitės pradžioje atskleidė, jog apytiksliai kas antro prancūzo nuomone, šis judėjimas nedavė nei negatyvių, nei pozityvių rezultatų, praneša straipsnio autorius.
Ar šis judėjimas iš tiesų transformavo ofisų gyvenimą? Ar nutraukė jis netaktiškus ar grubius juokelius, kurie kartais girdimi biurų erdvėje? Ar #MeToo privertė išnykti priekabiavimus ar flirtą darbe? Ar sukūrė jis moterų klanus iš vienus pusės, ir vyrų iš kitos?
Žinoma, kad ne, įsitikinęs žurnalistas. Tačiau jis davė peno apmąstymams. Pradėjo ilgą permąstymo, savianalizės ir pojūčių pervertinimo periodą, – kokia „mano asmeninė“ pozicija žvelgiant į šią siaubingą istoriją, pažymi Perinelis.
Pasak kompanijos „Opinion Way“ apklausų, – 38% vyrų prisipažįsta, jog jie naujai įvertino savo elgesį kolegių atžvilgiu, tačiau 61% konstatavo, jog jie nepakeitė nieko.
Kalbant apie kompanijas, tai jos, iš savo pusės, suabejojo daugeliu kadrų sprendimų, siūlančių pasiklausymą: tai vidinės platformos skirtos potencialių problemų prevencijai, „jautrumo“ seksizmui apmokymui su tikslu išsiaiškinti ir išanalizuoti konkrečius atvejus, įdedamus lapelius su seksualinių priekabiavimų apžvalga, papildiniais prie atsiskaitymo lapelių…
Biuruose, kaip iš vyrų, taip ir iš moterų pusės ėmė atvirai pasireikšti visiškai kiti jausmai: nuovargis ir susierzinimas. Visiems tas mirtinai įgriso, konstatuoja straipsnio autorius.
Vasaros pradžioje sociologas Rafaelis Liožje leidinyje Le Parisien, patikslino: „tampa baisu, jog nebebus daugiau juoko, lytėjimo pojūčių ir net nebus galima pasakyti atvirai, ką tu galvoji. Biuro atmosfera bus šalta ir formali“.
Jungtinėse Valstijose biurų gyvenimas skilo į dvi stovyklas dar gerokai iki #MeToo judėjimo. Daugelis vyrų tiesiog atsisako bendrauti su savo kolegėmis-moterimis, reziumuoja Quentin Perinel.
Visos civilizacijos, patekdamos į dvasinė krizę, prarasdavo vertybinę orientaciją. Teisingiau pasakius, vertybinės orientacijos praradimas yra pats akivaizdžiausias dvasinės krizės simptomas. O tai reiškia, kad racionalūs argumentai čia neturi jokios galios. Šiais laikais tai puikiausia dirva valdžių savivalei ir nuogam pinigų viešpatavimui. Nelikus vertybinės orientacijos, pinigus, kaip matote, galima daryti iš visko, ne tik iš lytinių santykių priežiūros, bet ir iš vaikiškų žaidimų, patyčių, chuliganizmo aktų bei savo įteisinto kvailumo. Svarbu tik tinkamu metu su savo klanu prisiklijuoti prie valdžios.