„1000 karo dienų“ – kas sugalvojo tokią kvailystę?

Tai grynai rusiškas naratyvas. Deja, jis tvyro visur, gi karas trunka ne 1000, o jau virš 3900 dienų.

Sergii Kostezh, Kyiv Post žurnalistas

Kas sugalvojo tokią kvailystę?

Tai grynai rusiškas naratyvas. Deja, jis tvyro visur. Vakar nuėjau į prekybos centrą nusipirkti produktų, pardavėjos konsultantės tarpusavyje kalbėjosi: „O va prieškario laikais tas Kovidas…“. Liūdna.

Realybė tokia, kad karas trunka ne 1000 dienų, o virš 3900 dienų, ir 2025-ųjų vasarį pasieks 4000 dienų.

Karas prasidėjo ne 2022 metų vasario 24-ąją. Jis prasidėjo 2014-ųjų vasario 27-ąją, kai grupė rusijos kariškių užėmė Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Rados pastatą. Tada prasidėjo invazija į Ukrainos žemę. Ne kitą dieną.

2014-ųjų kovo 18-ąją mūšyje su rusijos grobikais žuvo pirmasis Ukrainos kariškis – rusijos specialiosioms pajėgoms puolant Centrinės karinės topografijos ir navigacijos valdybos fotogrametrijos centrą Simferopolyje žuvo praporščikas Sergejus Kokurinas.

Ir kai kas nors kalba apie karą nuo 2022-ųjų arba apie „1000 dienų“, jis turėtų atminti, kad tokiu būdu, sąmoningai ar ne, rusijos interesais jis iškelia už skliaustelių viską, kas nutiko 2014–2022-aisiais. Ir Krymo užgrobimą, ir pirmąją pabėgėlių bangą iš pusiasalio, ir beprotybę Donecke, ir koncentracijos stovyklas proukrainietiškiems Donbaso sostinės gyventojams (skaitykite Asejevo „Izoliaciją“), ir rusijos išsigimėlių terorą Briankoje, Slovjanske, Luhanske, ir pergalę prieš prorusišką agentūrą Zaporižėje, Odesoje, Charkive, ir Ukrainos savanorių bei kariškių didvyriškumą, Mariupolio, Slovjansko, Kramatorsko, ir Ilovaisko, ir Debalcevės išlaisvinimą, ir Donbaso įmonių apiplėšimą, kurį vykdė socialinės padugnės ir rusijos kazokai, užgrobę valdžią okupuotose teritorijose, ir rankų išsukinėjimą Ukrainai Minsko susitarimais, ir demarkacinę liniją, ir įvažiavimo-išvažiavimo kontrolės punktus, ir Avdijivkos apšaudymus bei puldinėjimus 2015–2016-aisiais ir Marjinkos 2016–2017-aisiais, ir barbariškus smūgius „gradais“ į Mariupolį ir Kramatorską 2016-aisiais.

Kai kalbate ir rašote apie 1000 dienų, visa tai iškeliate už skliaustelių. Lygtai viso to nebūtų buvę.

Ir ne tik to. Jūs iškeliate už skliaustelių milijonų žmonių tragediją ir didvyriškumą, tonas liūdesio, nusivylimų, skausmo, įkvėpimo ir džiaugsmo.

Mano mylimą Sevastopolį, pavyzdžiui, Grafskają, Chersonesą ir ten esančius unikalius romėnų antkapius, jachtklubą Balaklavoje, nepakartojamą Čufut Kalė, Bachčisarajų su jo čeburekais ir Krymo chanų rūmais, vėją statulose Demerdži vaiduoklių slėnyje ir Čatyr Daga plynaukštėje, jaukumą kalkakmenio penkiaaukštyje Generolo Melniko gatvėje ir katiną Markizą, įlendantį pro balkono langą per abrikoso šaką…

Prisiminkime. Ne 1000, o tris tūkstančius devynis šimtus dienų.

kariuomeneskurejai.lt